Prieš 42 tūkst. metų apsivertė Žemės magnetinis laukas: pasekmės buvo dramatiškos, o panašus likimas laukia ir mūsų

Sprendžiant iš radioaktyviosios anglies, išlikusios senų medžių rievėse, kelis amžius trukę klimatiniai pokyčiai, masiniai nykimai ir net žmonių elgesio pokyčiai gali būti tiesiogiai susieti su paskutiniu kartu, kai apsivertė Žemės magnetinis laukas, skelbia sciencealert.com.

Mokslininkų komanda šį laikotarpį pavadino Adamso pereinamuoju geomagnetiniu įvykiu arba Adamso įvykiu mokslinės fantastikos rašytojo Douglaso Adamso garbei, nes jis, kaip žinoma, paskelbė numerį 42 galutiniu atsakymu į gyvenimo, Visatos ir viso kito klausimus.

„Pirmą kartą istorijoje mums pavyko tiksliai nustatyti paskutinio magnetinių polių apsikeitimo laiką ir jo poveikį aplinkai, – sakė Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto Žemės mokslininkas Chrisas Turney. – Gauti tokias išvadas leido senieji Naujojoje Zelandijoje augantys medžiai – pietiniai agatmedžiai, kurie išliko daugiau nei 40 tūkst. amžiaus nuosėdose. Šie medžiai leido išmatuoti ir datuoti radioaktyviosios anglies padidėjimą atmosferoje, kurią sukėlė Žemės magnetinio lauko apsikeitimas.“

Šis naujausias magnetinio lauko apsikeitimo laikotarpis yra žinomas Lašampo įvykio pavadinimu. Mokslininkai tai vadina geomagnetiniu nukrypimu, kuomet planetos magnetiniai poliai trumpam apsikeičia vietomis, o vėliau sugrįžta į savo pirmines pozicijas. Tai yra vienas iš geriausiai ištirtų įvykių Žemės magnetiniame lauke, kurį fiksuoja feromagnetiniai mineralai.

Tai įvyko maždaug prieš 41 tūkst. metų ir truko apie 800 metų. Šio įvykio poveikis planetos gyvenimui nebuvo aiškus, todėl, kai mokslininkai atrado senovinį pietinį agatmedį, kuris augo tuo metu, jie pasinaudojo galimybe sužinoti daugiau, kadangi medžiai užfiksuoja atmosferinę veiklą savo rievėse, kurios kiekvienais metais auga. Daugiausia informacijos apie polių aktyvumą gali suteikti anglies-14 izotopas arba radioanglis.

Tokios radioaktyviosios anglies, lyginant su kitais natūraliai gamtoje esančiais anglies izotopais, Žemėje aptinkama itin nedideliais kiekiais. Tokia anglis susiformuoja viršutiniuose atmosferos sluoksniuose aktyviai veikiant iš kosmoso atsklidusiems spinduliams. Kai jie patenka į atmosferą, dėl reakcijos su čia esančiais azoto atomais įvyksta branduolinė reakcija ir susiformuoja radioaktyvioji anglis.

Kadangi kosminiai spinduliai nuolat sklinda kosmose, Žemė gauna gana pastovų radioaktyviosios anglies kiekį, todėl, kai medžių rievėse padidėja radioaktyviosios anglies kiekis, galime sakyti, kad tais metais Žemė buvo labiau veikiama radioaktyviosios anglies.

Susilpnėjus Žemės magnetiniam laukui, kaip kad nutiko Lašampo įvykio metu, vis daugiau kosminių spindulių prasiskverbia į atmosferą ir sukuria daugiau radioaktyviosios anglies. Todėl anksčiau mokslininkams pavyko patvirtinti, kad per šį 800 metų trukmės laikotarpį Žemės magnetinis laukas susilpnėjo iki maždaug 28 procentų savo įprastinio stiprumo.

Minėtasis pietinis agatmedis leido mokslininkų komandai išanalizuoti metus prieš Lašampo įvykį. Jie nustatė, kad Adamso įvykis įvyko maždaug prieš 42 200 metų, o magnetinis laukas prieš Lašampo įvykį buvo labiausiai nusilpęs.

„Žemės magnetinis laukas per Adamso įvykį nusilpo iki vos 0-6 proc. savo įprastinio stiprumo, sakė Ch. Turney. – Iš esmės nebuvo jokio magnetinio lauko. Mūsų skydas nuo kosminės radiacijos buvo visiškai dingęs.“

Tuo metu Saulės magnetinis laukas taip pat buvo kelis kartus silpnesnis, nes ir jis reguliariai apsiverčia. Tokiu metu Saulės aktyvumas yra mažesnis, tačiau Saulės magnetinis laukas taip pat suteikia Žemei tam tikros apsaugos nuo kosminių spindulių. Todėl, nusilpus Saulės magnetiniam laukui, kosminių spindulių bombardavimas vėl padidėtų.

Šis susilpnėjęs magnetinis laukas gerokai pakeistų Žemės atmosferoje esančio ozono kiekį, o tai lemtų rimtų pasekmių, įskaitant elektrines audras ir įspūdingas pašvaistes, o taip pat klimato pokyčius visame pasaulyje.

„Nefiltruota kosminė spinduliuotė Žemės atmosferoje sunaikina oro molekules, išskiria elektronus ir skleidžia šviesą. Šis procesas yra vadinamas jonizacija, – paaiškino Ch. Turney. – Jonizuotas oras „kepa“ozono sluoksnį, sukeldamas klimato kaitos bangą visame pasaulyje.“

Tokie duomenis atitinka kitus to meto klimato ir aplinkos pokyčius, kurie fiksuoti kituose šaltiniuose visame pasaulyje, įskaitant informaciją apie paslaptingą megafaunos išnykimą Australijoje.

Stebėtina, kad visa tai sutampa su kai kuriais seniausiais užfiksuotais olose padarytais piešiniais, o tai paskatino minėtus mokslininkus iškelti hipotezę, kad Adamo įvykis paskatino žmones gyventi uždarose erdvėse.

„Šis staigus elgesio pokytis labai skirtingose pasaulio vietose atitinka padidėjusį ar pasikeitusį urvų naudojimą Adamso įvykio metu, galbūt kaip prieglobstį nuo sustiprėjusių ultravioletinių B spindulių, kurie gali būti potencialiai kenksmingi sumažėjus Saulės aktyvumui ar nuo Saulės sklindančių energijos dalelių kiekiui. Tai galėtų paaiškinti, kodėl padidėjo raudonosios ochros, kaip apsaugos nuo Saulės, naudojimas“, – rašome mokslininkų išvadose.

Dėl to, žinoma, galima ginčytis, tačiau gauti duomenys leidžia teigti, kad geomagnetinis apsikeitimas gali sukelti rimtų, visą pasaulį pakeisiančių pokyčių. Neseniai gauta duomenų, kad mes iš tiesų artėjame prie tokio įvykio.

Mokslininkai mano, kad dabartinėje klimatinėje situacijoje tai būtų tiesiog pražūtinga.

„Mūsų atmosferoje jau dabar yra iki šiol žmonijos nematyti anglies kiekiai. Magnetinių polių apsikeitimas arba staigus Saulės aktyvumo pokytis bus precedento neturinčius klimato pokyčius paskatinsiantis veiksnys, – sakė Ch. Turney. – Privalome prieš vėl įvykstant tokiam staigiam įvykiui skubiai sumažinti į atmosferą išmetamos anglies kiekius.“

Šis tyrimas buvo aprašytas žurnale „Science“.