Viena siaubingiausių gamtinių katastrofų, sukrėtusių JAV iki pamatų – uraganas „Katrina“: 1800 žuvusių, šimtamilijardiniai nuostoliai ir vangi vyriausybės reakcija, sukėlusi pasipiktinimo audrą (Foto, Video)

2005 m. rugpjūčio 29 d. ankstų rytą uraganas „Katrina“ smogė JAV Meksikos įlankos pakrantei. Uraganas atviroje jūroje pasiekęs Safiro-Simpsono uragano skalėje 5 kategoriją, pasiekęs sausumą susilpnėjo iki 3 kategorijos, bet ir tada siekė 160–225 km/val. vėjo greitį ir buvo apie 640 km skersmens.

Audros padariniai buvo katastrofiški. Dėl užtvankų pažeidimų kilo didžiuliai potvyniai ir daugelis žmonių teigė, kad federalinė vyriausybė lėtai tenkino audros paveiktų žmonių poreikius. Šimtai tūkstančių žmonių Luizianoje, Misisipėje ir Alabamoje buvo perkelti iš savo namų, o ekspertai mano, kad Katrina padarė daugiau nei 100 mlrd. USD žalą.

Prieš audrą

Atogrąžų depresija, tapusi uraganu „Katrina“, susiformavo virš Bahamų salų 2005 m. rugpjūčio 23 d., o meteorologai netruko perspėti Meksikos įlankos pakrantės valstijų žmones, kad pakeliui yra didelė audra.

Iki rugpjūčio 28 dienos visame regione vyko evakuacijos. Tą dieną Nacionalinė meteorologinė tarnyba prognozavo, kad po audros „didžioji Meksikos įlankos pakrantės teritorijos dalis savaites bus negyvenama... o galbūt ir ilgiau“.

Naujajam Orleanui pavojus buvo ypač didelis. Nors maždaug pusė miesto yra virš jūros lygio, jo vidutinis aukštis yra maždaug  2 m žemiau jūros lygio – ir jį visiškai supa vanduo. Kad miestas nepatirtų potvynių, XX-ajame amžiuje armijos inžinierių korpusas sukūrė užtvankų ir dambų sistemą. Misisipės upės pakrantės dambos buvo stiprios ir tvirtos, tačiau tos, kurios turėjo sulaikyti Pontchartrain ežero, Borgne ežero ir užmirkusių pelkių vandenis miesto rytuose ir vakaruose, buvo kur kas mažiau patikimos.

Dambos neatlaiko

Prieš audrą pareigūnai nerimavo, kad poplūdis gali viršyti kai kurias dambas ir sukelti trumpalaikius potvynius, tačiau niekas neprognozavo, kad dambos gali sugriūti žemiau jų numatyto aukščio. Miesto rajonams, kurie buvo žemiau jūros lygio ir kuriuose daugiausiai gyveno vargingiausi ir pažeidžiamiausi miesto žmonės, grėsė didelis potvynių pavojus.

Dieną prieš „Katrinos“ smūgį Naujojo Orleano meras Ray Naginas pirmą kartą paskelbė mieste privalomą evakuacijos įsakymą. Jis taip pat pareiškė, kad „Superdome“ stadionas, esantis gana aukštoje vietoje netoli miesto centro, bus „paskutinė išeitis“ žmonėms, negalintiems palikti miesto. Naktį beveik 80 procentų miesto gyventojų evakavosi. Maždaug 10 000 ieškojo prieglobsčio „Superdome“, o dešimtys tūkstančių kitų nusprendė laukti audros namuose.

Tuo metu, kai rugpjūčio 29 d., pirmadienį, ankstų rytą uraganas „Katrina“ užklupo Naująjį Orleaną, jau kelias valandas smarkiai lijo. Atėjus audros bangai (kai kuriose vietose vandens banga siekė net 9 metrus), ji perpildė daugelį nestabilių miesto dambų ir drenažo kanalų. Vanduo prasiskverbė per dirvožemį po kai kuriomis dambomis, o kitas visai nuplovė.

9 valandą ryto žemose vietose buvo tiek vandens, kad žmonės, norėdami išsigelbėti, turėjo lipti į palėpes ir ant stogų. Galiausiai beveik 80 procentų miesto atsidūrė po vandeniu.

Pasekmės ir vangi valdžios reakcija

Daugybė žmonių didvyriškai pasielgė po uragano „Katrina“. Vien Naujojo Orleano pakrantės apsauga išgelbėjo maždaug 34 000 žmonių, o daugelis paprastų piliečių plaukdami valtimis, siūlė maistą bei pastogę ir darė viską, ką galėjo, kad padėtų savo kaimynams.

Vis dėlto vyriausybė, ypač federalinė vyriausybė, atrodė nepasirengusi nelaimei. Federalinė ekstremalių situacijų valdymo agentūra (FEMA) užtruko kelias dienas, kol įsteigė operacijų būstines Naujajame Orleane, ir net tada neatrodė, kad turi patikimą veiksmų planą.

Pareigūnai, net ir prezidentas George'as W. Bushas, atrodė nežinantys, kokia bloga sitaucija buvo Naujajame Orleane ir kitur: kiek žmonių buvo įstrigę ar dingę; kiek namų ir įmonių buvo apgadinta; kiek reikėjo maisto, vandens ir pagalbos. „Katrina“ po savęs paliko tai, ką vienas žurnalistas pavadino „visiškos katastrofos zona“.

Daugelis žmonių, praradusių namus, neturėjo kur eiti. Naujojo Orleano „Superdome“ stadiono, kur ištekliai buvo ir taip riboti, pareigūnai priėmė dar 15 000 pabėgėlių nuo audros. Miesto vadovai neturėjo jokio kito plano. Dešimtys tūkstančių žmonių, trokštančių maisto, vandens ir pastogės, įsiveržė į Ernesto N. Morialo konferencijų centro kompleksą, tačiau jie ten nerado nieko kito tik chaosą.

Tuo tarpu išvykti iš Naujojo Orleano buvo beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės bandė eiti per Pusmėnulio miesto jungties tiltą į netolimą Gretnos priemiestį, tačiau policijos pareigūnai su šautuvais privertė juos pasukti atgal.

Tęsinys kitame puslapyje: