Susidūrimai su kometomis ir asteroidais
.


Mokslininkai mano, kad prieš 12 800 metų virš Šiaurės Amerikos sprogo 100 km skersmens kometa.


Paslaptingi, beveik nematomi objektai, vadinami „tamsiosiomis kometomis“, gali kelti didesnę grėsmę Žemei, nei iki šiol manė mokslininkai, rodo nauji tyrimai.


Mokslininkai mano, kad artėjančio asteroido sustabdymas branduoliniu ginklu gali būti bloga idėja. Tačiau teisingas požiūris gali pakeisti situaciją.


Ar pražūtingas kometos poveikis tolimoje praeityje galėjo amžiams pakeisti žmonijos civilizaciją?


Greitai, pro Žemę praskries asteroidas taip arti, kad teoriškai galėtų susidurti su aplink Žemę skriejančiais palydovais.


Jei pasaulis taip reaguotų į mus skriejantį asteroidą žudiką, kaip kad reagavo į koronaviruso pandemiją – mes jau būtume pasmerkti.


Šiemet minimas astronautų išsilaipinimo Mėnulyje jubiliejus gerokai užgožė kitą svarbią sukaktį. Prieš 25-erius metus, 1994-ųjų liepos 16-22 dienomis, į Jupiterį nukrito kometos Shoemaker-Levy 9 fragmentai.


Galima pamanyti, jog Saulės sistema yra rami vieta, kurioje stinga netikėtų įvykių – planetos per amžius tykiai skrieja savo orbitomis, ir tik retkarčiais šią monotoniją sudrumsčia iš Saulės sistemos pakraščių vis atklystančios jos „gamybos atliekos“ – asteroidai ar kometos. Rodos, mūsų nuogąstavimai dėl kosminės katastrofos, grasinančios planetos išlikimui, nėra pagrįsti.


Visą praėjusią savaitę interesantai galėjo stebėti NASA, keleto kitų federalinių JAV agentūrų ir keleto tarptautinių organizacijų pratybas, kuriose buvo siekiama išsaugoti milijonus gyvybių.


Pro Žemę neretai praskrenda pavojingų asteroidų. O pavojingų meteorų atakos vyksta žymiai dažniau, nei apie tai informuojami žmonės, sako NASA vadovas.


Turbūt daugeliui teko matyti vienos bendrovės reklaminį vaizdo klipą, kuriame du dinozaurai stebi į Žemę atskrendantį dangaus kūną ir jį pavadina „tik akmenuku“. Šie kosminiai „akmenukai“ mūsų planetą bombarduoja nuolatos, greičiausiai būtent jiems turime padėkoti ir už gyvybės dovaną.


Jis atsirado iš niekur. Tik prieš kelias savaites – alternatyvioje realybėje, labai panašioje į mūsų įprastąją – jis buvo pradėtas linksniuoti žiniasklaidoje, kaip lekiantis per juodą kosmosą ir nusitaikęs tiesiai į Žemę.


„Kruvinasis vilko supermėnulis“ jau pats savaime skamba pakankamai šauniai. Tačiau 2019 metų Mėnulio užtemimą papuošė dar vienas išskirtinis įvykis: astronomai ir užtemimų stebėtojai pirmą kartą istorijoje turėjo progą pamatyti, kaip kosminis kūnas – veikiausiai meteoroidas – trenkėsi į Žemės palydovo paviršių tuo metu, kai Mėnulis keliavo per Žemės metamą šešėlį, rašo „Science Alert“.