Apskaičiavo kiek Žemėje iš viso yra gyvenę tiranozaurų? Šis skaičius leido mokslininkams sužinoti, kokio iš tiesų retumo yra gyvūnų fosilijos

Paleontologai, kuriems vadovavo Charlesas Marshallas iš Kalifornijos universiteto, tam naudojo metodą, kurį naudoja ekologai tyrinėdami šiuolaikinius sutvėrimus – kad apskaičiuotų T.rex tankį vėlyvajame Kreidos periode.

C.Marshallas pasakoja, kad laikant fosiliją rankose, žinai, kad ji yra reta. Tačiau kyla klausimas – kiek reta? Anot mokslininko, norint tai išsiaiškinti, reikia paskaičiuoti, kiek šių sutvėrimų egzistavo iš viso.

Kad tai padarytų, jis ir tyrimo bendraautoriai pasinaudojo metodu, kuriuo skaičiuojamas egzistuojančių gyvūnų populiacijos tankis – tai yra, pagal jų kūno masę ir geografinį paplitimą. Pagal Damutho dėsnį vidutinis tam tikros gyvūnų rūšies populiacijos tankis mažėja prognozuojamu būdu, pagal didėjančią kūno masę. Pavyzdžiui, tam tikroje vietovėje dramblių yra mažiau nei pelių.

Mokslininkai panaudojo skaičiavimus bendro T.rex paplitimui šiuolaikinės Šiaurės Amerikos teritorijoje – ir susiejo šį skaičių su bendra dinozaurų mase. Paskaičiavę jie sužinojo, kad vienu metu Žemėje gyveno apie 20 000 T.rex dinozaurų. Tai reiškia, kad vienoje vietovėje – tokioje kaip Kalifornija – vienu metu gyveno apie 3800 T.rex, arba vos du tokie dinozaurai dabartiniame Vašingtono mieste.

Paskaičiavus, kad T.rex prieš išnykstant gyveno apie 127 000 kartų, mokslininkai sužinojo, kad per visą jų gyvavimo laikotarpį šių dinozaurų Žemėje gyveno apie 2,5 milijardo. Tačiau fosilijų pavidale buvo rasti vos 32 suaugę T.rex egzemplioriai. Tai reiškia, kad tikimybė būti fosilizuotam net ir vienam didžiausių mėsėdžių yra neįtikėtinai maža.

Šie skaičiai rodo, kad fosilijos yra itin retos – todėl kitos rūšys, kurios buvo mažiau paplitusios nei T.rex, fosilijose neišliko. C.Marshallas sako, kad fosilijų liekanos yra vienintelis tiesioginis žinių šaltinis apie mūsų nežinomą planetos praeitį.

Stuburinių gyvūnų paleontologas Thomasas Holzas iš Merilendo universiteto Koledžo Parke minėtus skaičiavimus pavadino „įdomia spekuliacija“, pridėdamas, kad mokslininkai visuomet žinojo, jog tikimybė sutvėrimui tapti fosilija yra nepaprastai reta, tačiau tam trūko konkrečių paskaičiavimų – kad būtų sužinota, kokio retumo ši tikimybė.

Tačiau jis sako, kad būtų gerai pamatyti tikruosius skaičiavimus su egzistuojančiais gyvūnais, kad sužinotume tikrąjį šių skaičiavimų tikslumą. Jis taip pat norėtų pamatyti lyginamuosius skaičiavimus su išnykusiais gyvūnais, kurių fosilijų buvo rasta daugiau – pavyzdžiui, mamutais, neandartaliečiais ar grėsmingaisiais vilkais Canis dirus - kadangi tai leistų geriau suprasti istorines ekosistemas.