Madagaskaras patiria pirmąjį pasaulyje badą, kurį sukėlė klimato kaita: situacija kasdien darosi vis blogesnė (Video)

Istoriškai badą lemdavo įvairūs veiksniai, tokie kaip kenkėjai, stichinės nelaimės, žmonių konfliktai ir politinė korupcija, tačiau Jungtinės Tautos (JT) ir kitos humanitarinės organizacijos teigia, kad tai pirmasis badas, kurį sukėlė vien tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Nelaimė labiausiai jaučiama salos pietuose esančiame vadinamajame Grand Sud mieste, kur šiuo metu gyvena 1,14 mln. žmonių.

JT duomenimis, penkto (aukščiausio) lygio „katastrofiškomis“ sąlygomis gyvenančių asmenų skaičius iki spalio mėnesio gali pasiekti 28 000, o 110 000 vaikų susiduria su prasta mityba ir „nepataisoma žala“ jų augimui ir vystymuisi.

Madagaskaras šiuo metu nepatiria jokių natūralių ar žmogaus sukeltų sąlygų, kurios paprastai yra susijusios su badu, todėl pareigūnai dėl dabartinės padėties kaltina klimato kaitą. „Tai vyksta ne dėl karo ar konflikto, o dėl klimato kaitos“, – paaiškino JT Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomasis direktorius Davidas Beasley.

Taip pat ir Issa Sanogo, JT nuolatinė koordinatorė Madagaskare, sakė, kad „taip atrodo tikrosios klimato kaitos pasekmės, o vietos žmonės nieko nepadarė, kad to nusipelnytų“.

Atsižvelgiant į tai, kad šalis sudaro mažiau nei 0,01 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, Madagaskarui dabar tampant pagrindine klimato kaitos auka, atrodo groteskiškai neteisinga. Kaip pažymi Sanogo, „šios bendruomenės kasdien kenčia nuo pragaištingų klimato krizės padarinių, kurių jos nesukūrė“.

Drought after drought after drought.

Southern Madagascar is the only place in the world with famine-like conditions that are NOT driven by conflict, but the #ClimateEmergency.
pic.twitter.com/kFsEZIefXR

— UN Humanitarian (@UNOCHA) July 26, 2021

Šalies pietuose gyvenantys žmonės augindami pasėlius anksčiau priklausė nuo patikimų musoninių liūčių, tačiau dėl oro sąlygų pokyčių šios liūtys tapo vis nepastovesnės. Bendras daugelio iš eilės sausų metų poveikis lėmė prastą derlių, todėl šimtai tūkstančių žmonių neturi ko valgyti.

Pranešimai žmonių, esančių Grand Sud mieste, parodo, kokia situacija yra sudėtinga, nes daugelis žmonių labai stengiasi pamaitinti save ir savo vaikus. „Šeimos jau kelis mėnesius gyvena iš žalių raudonųjų kaktusų vaisių, lapų ir skėrių“, – sakė Beasley.

Tuo tarpu WFP atstovė spaudai Shelley Thakral sako, kad „pagal naujausius vyriausybės duomenis vaikų skaičius, priimtas gydytis dėl sunkaus ūminio mitybos sutrikimo sausio ir kovo mėnesiais Grand Sud mieste, buvo keturis kartus didesnis nei penkerių metų vidurkis“.

Nerimą kelia tai, kad artimiausiu metu viskas gali gerokai pablogėti. Thakral teigia, kad „iki kito sėjos sezono liko mažiau nei du mėnesiai, o maisto gamybos prognozė yra niūri. Žemę dengia smėlis, nėra vandens ir lietaus tikimybė labai maža“.