Padėtis dramatiška ir savaime nepasitaisys: kodėl Lietuvoje paukščiai nyksta 5 kartus sparčiau ir ką dėl to daryti?

Tai siejama su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, drastiškiausiai mažėja baltojo gandro, griežlės, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės ir dagilio populiacijos, blogėja pempės, pievinio kalviuko ir kiauliukės populiacijų būklė.

Mūsų šalyje gyvulininkystės vietą užimant grūdininkystei nuolat mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų, keičiasi laukų struktūra. Dėl padidėjusio pesticidų naudojimo paukščiams laukuose sumažėjo natūralaus maisto – bestuburių ir laukinių augalų sėklų, kurios labai svarbios sparnuočiams  šaltuoju metų laiku.

Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad paukščiai, būdami judrūs ir jautrūs aplinkos pokyčiams, yra vieni geriausių bendros biologinės įvairovės būklės indikatorių. Vertinama šias tendencijas, Aplinkos ministerija  įspėja, kad padėtis savaime nepasitaisys, ekosistemų degradavimas jau atsiliepia ir valstybės ekonomikai, todėl ragina skubiai taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones, gamtai draugiškesnes ūkininkavimo praktikas, daug aktyviau nei daroma šiuo metu skatinti agrarinės aplinkosaugos priemones.

„Lietuvai, atsižvelgus į blogėjančią situaciją, būtina keisti kai kurias žemės ūkio taisykles ir rėmimo praktikas aplinkai palankesnėmis. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nemažėtų pievų ir ganyklų plotai, skatinti ūkininkus atkurti prarastus kraštovaizdžio elementus, ūkininkauti naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų, išskirti daugiau plotų, kuriuose nebūtų naudojami pesticidai taip leidžiant įsikurti laukinei augalijai, remti prarastų šlapynių plotų atkūrimą ir tinkamą esamų tvarkymą“, - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Europos Sąjungos šalyse narėse ir daugelyje kitų pasaulio valstybių vykdoma įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijų gausos stebėsena. Vieningos stebėsenos duomenys leidžia sekti ir objektyviai, moksliškai vertinti paukščių populiacijų gausos pokyčius. Šalys yra sutarę skaičiuoti biologinį aplinkos kokybės rodiklį – kaimo kraštovaizdžio paukščių indikatorių (KPPI). 

Europos Sąjungoje šis rodiklis naudojamas Bendrosios žemės ūkio politikos palankumui paukščiams ir bendrai visai biologinei įvairovei vertinti. Jį viešina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei ES statistikos agentūra „Eurostat“.

Lietuvoje jis skaičiuojamas nuo 1994 m. Tam naudojami 14 paukščių rūšių populiacijų kasmet vykdomos stebėsenos duomenys: baltojo gandro, pempės, griežlės, šelmeninės kregždės, dirvinio vieversio, geltonosios kielės, pievinio kalviuko, kiauliukės, rudosios devynbalsės, paprastosios medšarkės, varnėno, karklažvirblio, dagilio ir geltonosios startos.

Lyginant su 2000 m., šių rūšių paukščių populiacijos per pastaruosius 21 metus sumažėjo beveik dvigubai (49,1 proc.), lyginant su 2014 m. – apytikriai trečdaliu (31 proc.). Jų nykimo mastai per pastaruosius 7 metus, lyginant su 21 metų laikotarpiu, ženkliai paspartėjo, atitinkamai 4,4 ir 2,3 proc. punktų per metus.