Sunku net įsivaizduoti: giliai po žeme gyvenantys mikrobai ir virusai dauginasi kas tūkstančius metų bei keičia Žemės sudėtį

Štai 2,5 kilometrų gylyje po vandenyno dugnu, uolienose buvo rasta 100 milijonų metų senumo bakterija, kuri dauginasi tik kas 10 000 metų. Buvo rasti ir virusai bei grybeliai. Šie atradimai iškelia klausimus, kaip gyvybė gali egzistuoti tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

Mokslininkai iš „Integruotos vandenyno gręžimo programos“ (angl. Integrated Ocean Drilling Program) paskelbė savo atradimus 2013 metais Goldschmidt konferencijoje, vykusioje Florencijoje – į ją susirinko daugiau nei 4000 geochemikų.

Fumio Inagaki iš Japonijos jūrų ir žemės mokslo ir technologijų agentūros pranešė, kad mikrobai gyvena labai mažomis koncentracijomis – viename uolienų arbatiniame šaukštelyje galima rasti apie 1000 mikrobų. Palyginimui, panašiame kiekyje dirvožemio ties žemės paviršiumi randama milijardai ar net trilijonai bakterijų.

Timas Engelhardtas iš Oldenburgo universiteto (Vokietija) parodė, kad greta paprastų vienaląsčių organizmų (prokariotų) giluminėse uolienose aptinkama dar daugiau virusų, kurių skaičius viršija mikrobų skaičių daugiau nei 10 kartų, o šis santykis didėja kasantis giliau.

T.Engelhardtas sako, kad šie virusai stabiliai laikosi nuosėdose ypač dėl to, kad ląstelių medžiagų apykaitos greitis toks mažas, ir jie egzistuoja iki 100 mln. metų senumo nuosėdose“.

Mikrobų skaičius buvo toks mažas, kad atstumai tarp jų buvo daug didesni nei Žemės paviršiuje esančių bendruomenių, todėl mokslininkus nustebino tai, kad jie galėjo palaikyti viruso gyvavimo ciklą.

„Tyrinėdami virusus giluminėje biosferoje plečiame mūsų supratimo apie virusų ciklą Žemėje ribas“, – „BBC News“ sakė Beth Orcutt iš Bigelow vandenyno mokslų laboratorijos Meino valstijoje (JAV). Ji pridėjo, jog viena didžiausių gyvybės po jūros dugnu paslapčių yra ta, kad nors ten yra mikrobų, labai sunku suprasti, kaip jiems užtenka energijos gyventi ir kaip neįtikėtinai lėtai jie auga.

Ji sako, kad nepaisant to, kaip giliai yra žvelgiama, vis tiek yra randama ląstelių, todėl lieka klausimas, kur yra riba? Ar tai priklauso nuo gylio, ar nuo temperatūros? Kur yra riba tarp gyvybės egzistavimo ir jos nebuvimo?

Ilgaamžių bakterijų medžiagų apykaita yra tokia lėta, kad kai kurie mokslininkai net abejoja, ar tai išvis galima laikyti gyvybe. B.Orcutt sako, kad nors mokslininkai ir randa ląsteles, ar iš tiesų jas galima laikyti gyvomis, kai jos pasidaugina tik kas kelis tūkstančius metų? Jos yra kone zombių būsenos.

Nepaisant to, kad labai lėtai gyvena ir lėtai veikia, Žemės mokslininkai taip pat iškėlė prielaidą, kad mikrobų bendruomenių egzistavimas Žemės uolienų gelmėse gali keisti uolienų, Žemės gelmių ir pačios planetos cheminę sudėtį.

Šie giliai uolienose esantys organizmai, kaupdami ir naudodami anglį, gali keisti anglies ciklą Žemėje ir galiausiai daryti įtaką anglies dioksido išmetimo į atmosferą per ugnikalnius greičiui.

Parengta pagal „BBC News“.