Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Daugelis medžių taip pat kaupia atliekas savo vidiniuose audiniuose, pavyzdžiui, šerdyje. Ši mediena nebevaidina aktyvaus vaidmens medžio augime ir medžiagų apykaitos procese, todėl tai yra saugi vieta koncentruoti atliekas, kurių medis negali atsikratyti kitais būdais.
Be to, medžiai taip pat gali išmesti atliekas per savo šaknis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad daugelis augalų ir medžių išskiria įvairias medžiagas kitiems tikslams. Pavyzdžiui, žinoma, kad kai kurie augalai ir medžiai kaip gynybos mechanizmą sąmoningai išplauna kenksmingas atliekas į aplinkinį dirvožemį arba iš jo lapų ar žievės. Tai gali būti junginių, kurie naikina, sulaiko arba atgraso kenkėjus ėsti augalą, pavidalu, pavyzdžiui, latekso, kuriame, be kita ko, yra cheminių medžiagų, kurios yra toksiškos pačiam augalui. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, paprastoji pušis, netgi gamina atliekas, turinčias antibakterinių savybių, padedančių apsaugoti juos nuo ligų.
Taigi galų gale, nors tam tikru mastu tai, ar medžiai tuštinasi ir šlapinasi, ar ne, ir kokie mechanizmai tai daro, yra semantikos argumentas, jie neabejotinai pašalina medžiagų apykaitos atliekas ir kitas kenksmingas medžiagas įvairiais būdais. Šiuo metu jums gali kilti klausimas, ar mėsėdžiai augalai šlapinasi ar tuštinasi. Galų gale, skirtingai nei dauguma augalų, šie minta vabzdžių kūnais. Nors mechanizmai skiriasi, paprastai atsitinka taip, kad po to, kai iš aukos bus išgautos visos maistinės medžiagos, augalas paprasčiausiai atsivers ir leis likusias medžiagas nuplauti lietui arba jas gali nupūsti vėjas. Tačiau tai ne visada veiksminga. Taigi, kaip tai sprendžiama? Dažnai tiesiog atsikratant gaudyklės mechanizmo, kuriame yra pačios atliekos.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|