Žemės mantija
.
(0)
2023-05-16
13
Naujame tyrime mokslininkai atskleidė paslaptingą vietą, kur viskas sveria šiek tiek mažiau ir kaip tai veikia.
(1)
2022-09-01
11
Gyvybė Žemėje egzistuoja dėl to, kad mus saugo magnetinis laukas. Jis veikia kaip skydas nuo nesaugios aplinkos – nuo Saulės sklindančios ir sveikatai pavojingos radiacijos. Už šią apsaugą turime būti dėkingi Žemės branduoliui.
(0)
2021-12-22
38
Geologinis slaptas perėjimas po Panama gali paaiškinti, kodėl uolienos iš Žemės mantijos randamos daugiau nei 1 600 kilometrų atstumu nuo jų atsiradimo vietos.
(1)
2021-07-23
14
Neseniai Lietuvoje praūžė galingos audros, užtvindžiusios gatves ir prilaužusios medžių. Visą tai lėmė vienas fizikinis reiškinys – konvekcija. Taigi, kas tai yra, ir kaip veikia mūsų gyvenimus.
(0)
2021-06-09
2
Anglis vaidina neapsakomai svarbų vaidmenį Žemės paviršiuje – tiek atmosferoje, tiek dirvoje ir vandenynuose. Pagrindinis šios anglies šaltinis yra Žemės mantija, iš kurios paviršių anglis pasiekia per ugnikalnių išsiveržimus. Bet iš kur imasi anglis mantijoje?
(0)
2021-03-11
21
Mokykloje tikriausiai sužinojote, kad mūsų planeta susideda iš keturių skirtingų sluoksnių: plutos, mantijos, išorinio ir vidinio branduolio.
(0)
2019-02-19
4
Ne tik kosmosas ir Žemės vandenynai vis dar slepia daugybę paslapčių – pasirodo, nežinome ir kas gali dėtis mums po kojomis. Štai Žemės mantija, esanti tarp plutos ir išorinio planetos branduolio sluoksnio, turi savo sluoksnius – o mokslininkai tik dabar atrado, kad ribos tarp jų gali atrodyti kaip grubūs kalnynai arba lygios plynaukštės, kurias matome ant Žemės paviršiaus. Šis atradimas gali padėti atrasti ir seniai prarastus žemynus, kurie dabar ilsisi kažkur giliai po žeme.
(1)
2018-12-30
36
Aukštai virš mūsų galvų vyksta kažkas, kas turėtų kelti nemenką nerimą: Žemės magnetinis laukas yra smarkiai nusilpęs. Ir tai blogai ne tik dėl to, kad kompasams sunkiau „rasti Šiaurę“, rašo „Science Alert“.
(0)
2017-10-02
19
Planetos įprastai formuojasi iš tos pačios medžiagos, kaip ir jų žvaigždės, tačiau praranda dalį, o uolinių planetų atveju - praktiškai visas, lakiųjų medžiagų, tokių kaip vandenilis. Taigi planetos cheminę sudėtį iš principo galima nustatyti iš žvaigždės cheminės sudėties. Bet šį sąryšį reikia sukalibruoti, o tą lengviausia padaryti lyginant Žemės ir Saulės cheminę sudėtį.
Kodėl niekas nesiskverbia link Žemės mantijos? Giliausias gręžinys apleistas jau daugiau nei 10 metų
(4)
2017-07-10
75
Giliausia skylė Žemėje - Kolos gręžinys Rusijoje, netoli Suomijos. Ši moksliniais tikslais išgręžta duobė siekia 12 262 metrų gylį, tačiau dabar yra visiškai apleista, o jai skirtas mokslo centras - nugriuvęs. Visgi, Kolos gręžinys padėjo atsakyti į svarbų klausimą - kokį gylį šiuolaikinėmis priemonėmis įmanoma pasiekti?
(0)
2017-05-25
12
Dar 1993 metais, pakeliui į Jupiterį, zondas Galileo nufotografavo Žemę iš dviejų milijonų kilometrų nuotolio. Keliose nuotraukose aptikti keisti žybsniai, kurių paaiškinimo tuo metu rasti nepavyko.
(2)
2017-05-03
48
Vanduo tikriausiai yra geriausiai ištyrinėtas Žemėje esantis skystis. Sukaupta itin daug žinių apie fizikines ir chemines jo savybes. Tačiau kartais apie vandenį sužinoma tokių faktų, apie kuriuos greičiausiai niekada nebūtumėme pagalvoję.
(4)
2016-11-22
62
Pačiame Žemės centre, 5000 kilometrų gylyje glūdi didžiulis krištolinis rutulys. Tai skamba tarsi fantastinio filmo ištrauka, tačiau tokią hipotezę dar 1995 metais iškėlė mokslininkai, remdamiesi superkompiuterių sudarytu Žemės šerdies modeliu.
(5)
2016-10-14
60
Čikagos universiteto geologas Davidas Rowley iškėlė tokią hipotezę, kuri iš pamatų sudrebina klasikines geologijos žinias – jei tai pasirodys tiesa, teks keisti visą mūsų supratimą apie tai, kas vyksta po mūsų kojomis.
(0)
2015-12-07
52
Pasiekti Žemės planetos branduolį ar net jo centrą žmonija svajoja jau ne vieną šimtmetį. Vis dėlto kol kas į mūsų planetos gelmes pavyko prasiskverbti juokingai mažai (vos keliolika kilometrų). Naujos mokslinės ekspedicijos ambicijos žadina viltį netolimoje ateityje pagaliau pasiekti bent jau Žemės mantiją.
