10 įdomiausių dalykų, kuriuos praėjusiais metais sužinojome apie savo protėvius: nuo naujai atrastų žmonių protėvių, iki Amerikos istoriją keičiančių radinių (Foto)

Štai 10 nuostabių atradimų apie mūsų pirmtakus, kuriuos mokslininkai padarė 2021 m.

1. Pirmųjų žmonių smegenys buvo labai panašios į beždžionių

Sakyti, kad žmonės kilo beždžionių yra daugmaž tas pat, kas sakyti, kad jūs kilote iš savo pusbrolio. Iš tiesų žmonės ir beždžionės turėjo bendrą protėvį – bet vėliau rūšys išsiskyrė.

Tačiau ankstyvųjų Homo genties atstovų smegenys buvo panašios į beždžionių. Pažangios smegenys išsivystė tik prieš 1,7-1,5 mln., skelbia balandį „Science“ publikuotas tyrimas. Kitaip tariant, Homo genčiai prireikė daugiau nei milijono metų, kad išsivystytų pažangios smegenys.

Tyrėjai tai nustatė išanalizavę senovės ir šiuolaikinių žmonių, o taip pat mūsų artimiausių gyvenančių giminaičių – žmogbeždžionių – kaukolių endokastus (kaukolės dalį, kurioje yra smegenys). Šios analizės atskleidė, kad žmonėms prireikė nemažai laiko, kol išsivystė priekinė smegenų skiltis, kuri apdoroja sudėtingas kognityvines užduotis.

2. „Drakono žmonės“ galėjo būti mums artimesni už neandertaliečius

Kinijoje rasta senovinė žmogaus kaukolė leido išskirti naują žmonių rūšį: birželį žurnale „The Innovation“ paskelbtuose trijuose (pirmas, antras, trečias) tyrimuose teigiama, kad atrasta nauja rūšis – Homo longi arba „drakono žmogus“.

Ši rūšis gali būti artimiausia mūsų giminaitė – net artimesnė mums nei neandertaliečiai, kurie iki šiol buvo laikomi artimiausiais mūsų giminaičiais. Maždaug 146 000 metų senumo kaukolė yra didžiausia užfiksuota Homo genties kaukolė – ir priklauso žmogui, kuris mirė būdamas maždaug 50 metų amžiaus.

Tačiau šis atradimas yra kiek prieštaringas. Trys žmogaus evoliucijos ekspertai, nedalyvavę tyrime, suabejojo, ar tik šis „drakono žmogus“ iš tiesų nepriklauso paslaptingajai denisoviečių rūšiai.

3. Atrasta „tamsos vaiko“ kaukolė

Kaip jauno Homo naledi vaiko palaikai atsidūrė giliame ir siaurame olos koridoriuje Pietų Afrikoje? Tiksliai to nežino niekas. Bet mažo vaiko, kurį mokslininkai vadina Leti, kaukolę mokslininkai rado atokioje urvų sistemos dalyje, kur palaidojimas greičiausiai buvo sąmoningas (t. y. vieta parinkta ne atsitiktinai).

Leti gyveno prieš 335 000-241 000 metų ir yra vienas iš daugiau nei dviejų dešimčių H.naledi individų, kurių palaikai pradedant 2013 m. rasti urvų sistemoje. Šie individai atskleidė, kad H.naledi vaikščiojo vertikaliai, buvo maždaug 144 cm ūgio ir svėrė nuo 40 iki 56 kg.

4. Dar vienas žmonių protėvis: Homo bodoensis

Atlikus naują 600 000 metų senumo kaukolės, kuri buvo rasta 1976 m., analizę, nustatyta nauja žmonių rūšis: Homo bodoensis – galimas tiesioginis Homo sapiens protėvis. Šis atradimas gali padėti išsiaiškinti, kaip žmonių giminės migravo ir sąveikavo visoje planetoje.

Tačiau mokslininkai ne tik iš naujo atrado kaukolę. Iš tiesų jie atliko sistemingą žmogaus fosilijų, datuojamų prieš 774 000-129 000 metų, apžvalgą. Grupė įrodymų parodė, kad anksčiau įvardytos rūšys H.heidelbergensis ir H.rhodesiensis yra problemiškos. Dabar H.heidelbergensis pavyzdžiai gali būti perklasifikuoti į neandertaliečius arba H.bodoensis.

Tolesni šio laikotarpio Homo genties individų tyrimai gali net atskleisti anksčiau nežinotas rūšis, teigiama žurnalo „Evolutionary Anthropology: Issues News, and Reviews“ spalio numeryje publikuotame straipsnyje.

5. Kapas atskleidė dar vieną išnykusią žmonių rūšį

Senovės žmonių rūšys ne visada palieka pėdsakus. Tačiau Indonezijoje aptikus 7200 metų senumo palaidojimą paaiškėjo, kad anksčiau nežinota žmonių genetinė linija kažkuriuo metu išmirė. Senovės moters palaikų genetinė analizė parodė, kad ji yra tolima Australijos aborigenų ir melaneziečių – arba Naujosios Gvinėjos ir Ramiojo vandenyno vakarų salų čiabuvių – giminaitė.

Ši moteris, kaip ir Australijos aborigenai bei Naujosios Gvinėjos gyventojai, turėjo nemažai denisoviečių DNR. Taigi, galbūt Indonezija ir aplinkinės salos buvo šiuolaikinių žmonių ir denisoviečių susitikimo vieta, teigia mokslininkai tyrime, rugpjūtį paskelbtame žurnale „Nature“.

6. Seniausias sąmoningas žmogaus palaidojimas

Afrikoje įvyko prieš 78 000 metų Maždaug prieš 78 000 metų Kenijoje esančiame urve buvo palaidotas mažametis vaikas – tai seniausias užfiksuotas tikslingas žmogaus palaidojimas Afrikoje. Trejų metų vaikas, pramintas Mtoto, kas svahili kalba ir reiškia „vaiką“, buvo paguldytas embriono poza ant šono, tarsi miegotų. Tyrėjai nustatė, kad Mtoto galva galėjo būti padėta ant pagalvėlės.

Yra žinomų ir senesnių H.sapiens palaidojimų, įskaitant maždaug prieš 120 000 metų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose – tačiau, kaip teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime, Mtoto palaikai yra ankstyviausias sąmoningas žmogaus palaidojimas Afrikoje.

7. Didelio masto genomo analizė atskleidė Arabijos pusiasalio svarbą

Didžiausias iki šiol atliktas arabų genomų tyrimas atskleidžia, koks svarbus buvo Arabijos pusiasalis ankstyvųjų žmonių migracijai iš Afrikos. Tyrimo metu buvo ištirta 6 218 suaugusių Artimųjų Rytų gyventojų DNR – ir palyginta su senovės ir šiuolaikinių žmonių iš viso pasaulio DNR.

Analizė atskleidė, kad Artimųjų Rytų grupės įnešė didelį genetinį indėlį į Europos, Pietų Azijos ir net Pietų Amerikos bendruomenes – greičiausiai dėl to, kad per pastaruosius 1400 metų pasaulyje plintant islamui, Artimųjų Rytų kilmės žmonės susimaišė su šiomis populiacijomis, teigia tyrėjai.

Be to, rezultatai parodė, kad arabų protėviai atsiskyrė nuo ankstyvųjų afrikiečių maždaug prieš 90 000 metų – t.y. maždaug tuo pačiu metu, kai europiečių ir Pietų Azijos gyventojų protėviai atsiskyrė nuo ankstyvųjų afrikiečių, teigiama žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime. Šis atradimas patvirtina idėją, kad ankstyvieji žmonės palikdami Afriką keliavo per Arabiją.

8. Pirmųjų amerikiečių genai sutampa su australų genais

Kai viena iš pirmųjų būsimų amerikiečių bangų perėjo Beringo sausumos tiltą ir paskutiniojo ledynmečio metu pateko į Šiaurės Ameriką, jų genuose buvo kažkas ypatingo – australazijiečių protėvių DNR. Australazijiečiai – tai Australijos, Melanezijos, Naujosios Gvinėjos ir Andamanų salų Indijos vandenyne čiabuviai.

Šių australazijiečių DNR fragmentų dar ir šiandien yra Pietų Amerikos čiabuvių tautose. Tačiau ne kiekviena Amerikos čiabuvių grupė turi šį DNR pėdsaką – atrodo, kad viena iš pirmųjų būsimųjų amerikiečių bangų turėjo šią DNR, o kitos bangos – ne.

Tikėtina, kad tarp pirmųjų amerikiečių protėvių ir Australazijos gyventojų protėvių Beringijoje, o gal net Sibire įvyko kryžminimasis, teigiama balandžio mėnesį žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime.

9. Amerikoje rasti seniausi suakmenėję pėdų atspaudai

Kada tiksliai per paskutinį ledynmetį atvyko pirmieji būsimieji amerikiečiai, vis dar ginčijamasi. Tačiau 60 pėdų atspaudų, rastų senovinio ežero dugne Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke (Naujoji Meksika, JAV), datuojami prieš 23-21 000 metų – o tai yra užuomina, kad žmonės čia apsigyveno gana anksti – daug anksčiau nei prieš daugelį metų rasti maždaug 13 000 metų senumo Kloviso kultūros įrankiai.

Šie pėdsakai nėra seniausi žmonių pėdsakai Amerikoje – tačiau tai pirmas galutinis įrodymas, kad žmonės čia gyveno paskutiniojo ledynmečio įkarštyje, kuris truko laikotarpyje prieš 26 500 ir 19 000 metų, teigiama rugsėjį žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.

10. Rastos seniausios žinomos denisoviečių fosilijos

Remiantis naujai Sibiro urve aptiktais kaulais, seniausioms žinomoms denisoviečių fosilijoms yra apie 200 000 metų.

Denisoviečiai kadaise galėjo būti plačiai paplitę Azijos žemyne, rodo iš fosilijų išskirtos DNR tyrimai. Tačiau rastųjų šios žmonių genetinės linijos palaikų yra nedaug. Iki šiol buvo žinomi tik šeši denisoviečių individai – penki iš Denisovo olos Sibire ir vienas iš Kinijos. Dabar mokslininkai turi dar trijų denisoviečių iš Denisovo olos fosilijas.

Jei mokslininkai aptiks daugiau denisoviečių palaikų, galbūt ateityje ši mįslinga rūšis mums nebebus tokia paslaptinga.

Parengta pagal „Live Science“.