COVID žlugdo pasaulio planus išsaugoti biologinę įvairovę

Tyrėjai vis labiau nerimauja, kad pasaulis dviem metais atsilieka nuo grafiko, kad būtų užbaigta nauja pasaulinė biologinės įvairovės apsaugos sistema. Mokslininkai teigia, kad delsimas pasiekti susitarimą, kuriuo siekiama sustabdyti nerimą keliantį rūšių nykimą ir apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas, turės pasekmių šalių gebėjimui per ateinantį dešimtmetį pasiekti ambicingų biologinės įvairovės apsaugos tikslų.

Beveik 200 Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos valstybių narių atstovai 2020 m. spalį turėjo susitikti Kunminge, Kinijoje, kad užbaigtų susitarimo projektą. Jame yra 21 apsaugos tikslas, pavyzdžiui, apsaugoti 30 % pasaulio sausumos ir jūrų. Tačiau susitikimas, vadinamas 15-ąja Šalių Konferencija, buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos ir nuo to laiko buvo kelis kartus atidėtas.

Preliminariai konferencija perkelta į rugpjūčio pabaigą arba rugsėjo pradžią, tačiau Kinija, kuri, kaip konferencijos pirmininkė, yra ir šeimininkė, datos nepatvirtino. O dabar griežtas šalies COVID-19 karantinas Šanchajuje ir daugėjantis viruso atvejų skaičius Pekine taip pat sukėlė abejonių dėl šio susitikimo.

Tyrėjai teigia, kad delsimas užbaigti susitarimą stabdo gamtosaugos darbus, ypač šalyse, kurios, kad pasiektų tikslus pasikliauja turtingesnių šalių lėšomis. Beveik dvejų metų sulaikymas reiškia, kad šalys turės mažiau laiko laikytis susitarime numatyto termino iki 2030 m. „Dabar turime per aštuonerius metus nuveikti daugiau, o daugelis šalių susiduria su recesija ir bando teikti pirmenybę ekonomikos atsigavimui“, – sako Alice Hughes, Honkongo universiteto gamtosaugos biologė. „Kuo ilgiau laukiame, tuo didesnė įvairovė prarandama.“

2019 m. ataskaitoje apskaičiuota, kad maždaug vienas milijonas augalų ir gyvūnų rūšių išnyks, daugelis jų per artimiausius dešimtmečius. Vien per pastaruosius 2 metus Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga į Raudonąjį sąrašą įtraukė daugiau nei 100 rūšių, įskaitant didįjį tinginį (Palaeopropithecus ingens), Guamo skraidančią lapę (Pteropus tokudae) ir Yunnan ežero tritoną (Cynops wolterstorffi). Neintensyvus stebėjimas reiškia, kad tikrasis rūšių ir buveinių praradimo mastas nežinomas, sako Hughesas.

Be to, atogrąžų miškai, ypač Brazilijoje, sparčiai nyksta, kai kuriuose regionuose buvo sušvelnintos aplinkos apsaugos priemonės, o gamtosaugininkai užfiksavo išaugusį augalų brakonieriavimą, kurį paskatino nedarbas pandemijos metu. „Kiekvienais metais mes ir toliau naikiname bioįvairovę neregėtu ir nepriimtinu greičiu, kenkiame gamtai ir žmonių gerovei“, – sako Robertas Watsonas, išėjęs į pensiją aplinkos mokslininkas, dirbęs Rytų Anglijos universitete Noridže, JK.

Lėšos bioįvairovės išsaugojimui

Pasaulinio susitarimo dėl biologinės įvairovės svarbos negalima pervertinti, sako Abanas Markeris Kabraji, Jungtinių Tautų patarėjas biologinės įvairovės ir klimato kaitos klausimais. Šie susitarimai skatina imtis veiksmų – pavyzdžiui, vyriausybės gali atidėti savo nacionalinių strategijų atnaujinimą arba plėtrą, kol nebus susitarta. „Labai svarbu, kad šie susitikimai vyktų tokiu laiku, kuriuo jie yra suplanuoti“, – sako Kabraji.

Dėl pasaulinių susitarimų skiriamos lėšos, skirtos padėti šalims pasiekti savo biologinės įvairovės tikslus, pavyzdžiui, per Pasaulinę aplinkos priemonę, sako Hughesas. 2021 m. spalio mėn. vykusiame parengiamajame susitikime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas skyrė 1,5 milijardo juanių (223 mln. JAV dolerių) Kunmingo biologinės įvairovės fondui, kad padėtų besivystančioms šalims apsaugoti savo biologinę įvairovę, tačiau informacija apie šiuos fondus dar nepaskelbta.

Finansavimo vėlavimas bus ypač juntamas „šalyse, kuriose yra didžiausias biologinės įvairovės lygis ir mažiausiai išteklių jai išsaugoti“, – sako Kabraji.

Neaiškumai dėl susitikimo

Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas Monrealyje, Kanadoje, pranešė, kad Kunmingo konferencija įvyks 2022 m. trečiąjį ketvirtį, tačiau laukiama, kol Kinija patvirtins datas. Sekretoriato informacijos pareigūnas Davidas Ainsworthas teigia, kad šiuo metu ruošiamasi susitikimui, įskaitant planus, kad susitikimo dalyviai būtų izoliuoti nuo vietos gyventojų, panašiai kaip vyksta vasario mėnesį Pekine vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Numatyta, kad renginys turi būti surengtas kitoje vietoje, tačiau Ainsworthas teigia, kad kol kas oficialių planų tai padaryti neketina. Konferencijos pareigūnai, įskaitant Kinijos atstovus, susitiko gegužės 19 d., kad aptartų viršūnių susitikimo datą ir vietą.

Sprendimui perkelti susitikimą reikėtų Kinijos pritarimo, tačiau ji greičiausiai nepritars, teigia mokslininkai. Susitikimas Kunminge gali vėluoti dėl griežto Kinijos užsidarymo, dėl kurio miestai atsidūrė aklavietėje. Keli svarbūs sporto renginiai, vyksiantys šiais metais, įskaitant Azijos žaidynes Hangdžou mieste, jau buvo atidėti. Susitikimas tikriausiai bus nukeltas po rugsėjo ar net kitų metų, sako Ma Keping, Kinijos mokslų akademijos Botanikos instituto Pekine ekologė.

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad pasaulis turėtų laukti, kol Kinija surengs susitikimą – kad ir kada tai įvyktų – ir kad jos lyderystė yra svarbi derybų sėkmei. „Kinijos vyriausybė labai daug dirbo, kad paruoštų tokį susitikimą“, – sako Ma. „Tai turėtų įvykti Kinijoje“.

Kiti mano, kad svarbiau, kad susitikimas įvyktų šiais metais – ar Kinijoje, ar ne. Tokį susitikimą galima surengti Romoje, Nairobyje ar Monrealyje. „Bet kuri iš šių vietų būtų geriau nei neribotas tolesnis atidėliojimas“, - sako Hughesas.

„Tolimesnis atidėliojimas siunčia signalą, kad buveinių nykimas ir rūšių išnykimas gali kažkaip palaukti“, – sako Li Shuo, Kinijos Greenpeace Pekine patarėjas politikos klausimais.

Nepriklausomai nuo to, kada ir kur vyks susitikimas, mokslininkai teigia, kad svarbiausia, kad pasaulis sutiktų su ambicingais biologinės įvairovės tikslais ir juos įgyvendintų. Dvejų metų vėlavimas suteikė šalims daugiau laiko parengti sistemos projektą, tačiau šalys dar turi sutikti su daugeliu sąlygų arba išsiaiškinti, kaip finansuoti ir stebėti darbą. „Vis dar yra didelių nesutarimų dėl beveik visų kiekvieno tikslo aspektų“, – sako Anne Larigauderie, Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų platformos vykdomoji sekretorė Bonoje, Vokietijoje. Tautos vėl susitiks tik vieną kartą – Nairobyje, Kenijoje, birželio mėn., kol tikimasi, kad susitarimas bus užbaigtas viršūnių susitikime Kunminge.

Šatinis: https://www.nature.com/articles/d41586-022-01384-w

Autorė Guoda Varnelytė