Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Apie gamtą“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(0)
2024-02-25
18
Giliai po žeme Pietų Dakotos (JAV) Juoduosiuose kalnuose gyvena bakterija, kuri ekstremaliomis sąlygomis gali greitai paversti anglies dioksidą (CO2) kietu mineralu. Jei mokslininkai išsiaiškins, kaip panaudoti šiuos keistus mikrobus, jie galėtų pasiūlyti naują būdą sulaikyti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, randamas išsekusiuose iškastinio kuro ištekliuose, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-02-25
2
Tarptautinė biologų komanda sumodeliavo trijų rūšių ūsuotųjų banginių gerklų modelius ir ištyrė jų struktūrą.
(0)
2024-02-24
7
Geomagnetinės audros kyla tada, kai Žemę pasiekia tankesnis Saulės vėjo dalelių srautas. Jos sukelia pašvaistes, įšildo viršutinius atmosferos sluoksnius, gerokai išaugina elektronų ir protonų srautus Žemės magnetosferoje. Taip pat, pasirodo, jos turi poveikį ir orams gerokai arčiau planetos paviršiaus.
(2)
2024-02-24
3
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo reto vaizdo, kuris kai kuriuos gali ir siaubingai išgąsdinti, nuotraukomis. Tai – į žaibą panašus meteorologinis reiškinys – šv. Elmo ugnis.
(0)
2024-02-23
0
Tarakonai yra potencialūs įvairių, net mirtinų, ligų sukėlėjų platintojai: salmoneliozės, dizenterijos, echinokokozės, toksoplazmozės, himenolepidozės ir kt. Šie vabzdžiai knibžda visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, priskaičiuojama daugiau nei 4500 tarakonų rūšių. Prigimtinės šių vabzdžių savybės juos daro unikaliais. Kaip kovoti su tokiais stipriais priešais?
(0)
2024-02-23
2
Kiekvieną vasarą Baltijos jūros vanduo nusidažo ryškiai žalia spalva – ir vandenyje, ir ant kranto atsiranda nemalonų kvapą skleidžiančios dumblių sankaupos. Nesinori ne tik maudytis, bet ir būti paplūdimyje. Tačiau ne visi žino, kad jūros „žydėjimą“ daugiausiai sukelia trąšos, naudojamos žemės ūkyje. Augalų apsaugos produktai taip pat keliauja vandenimis į jūras, pakenkia ekosistemoms ir kaupiasi maisto grandinėse, taip pat maistui naudojamuose produktuose. Jų reikėtų žymiai mažiau, jeigu žemės ūkio augalai būtų atsparesni ligoms, mažiau priklausomi nuo papildomo tręšimo sintetinėmis trąšomis.
(0)
2024-02-23
11
Žemė yra vienintelė mokslui žinoma apgyvendinta planeta – žmonių skaičius jau perkopė 8 milijardus, o gyvūnų tiesiog neįmanoma suskaičiuoti.
(0)
2024-02-22
8
Deimantams formuotis pirmiausia reikia trijų dalykų: slėgio, šilumos ir daug laiko. Šias tris sąlygas galima nesunkiai rasti Žemės mantijoje – niūrioje, itin karštoje geologinėje substancijoje, kuri skiria planetos šerdį nuo jos plutos.
(0)
2024-02-22
1
Senos padangos – senas galvos skausmas gamtos mylėtojams ir saugotojams. Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijai pranešus, kad siūlys griežtinti padangų atliekų tvarkymo kontrolę, specialistai primena, kokias grėsmes netinkamai tvarkomos šios atliekos kelia ir kokios galimybės atsiveria, kai senos padangos nukeliauja ten, kur joms ir vieta.
(0)
2024-02-22
1
Vabzdžiams gali būti sunkiau rasti gėles, nes oro teršalai ardo cheminius junginius, kuriančius viliojantį gėlių kvapą.
(3)
2024-02-21
3
Australijos ir Naujosios Zelandijos reguliuotojai leido ūkininkams auginti genetiškai modifikuotus bananus, atsparius pasaulyje plintančiai pražūtingai grybelinei ligai
(0)
2024-02-21
6
Surasta sveika varlė, kurios kūno šone išaugo mažytis grybas – tai pirmas kartas, kai toks dalykas pastebėtas ant gyvo gyvūno audinio. Žinoma, tai gerokai nustebino mokslininkus.
(0)
2024-02-20
4
Mokslininkai nustatė mikrobų rinkinį, kuris aptinkamas ant mirusiųjų kūnų tam tikrais konkrečiais jų irimo momentais – o tai leidžia daug lengviau apskaičiuoti mirties laiką, rašo „Newsweek“.
(0)
2024-02-18
17
Hondūro baltieji šikšnosparniai žinomi dėl to, kad sugeba iš lapų pastatyti palapinę ir yra labai išrankūs valgytojai.
