Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:
Rubrika: „Apie gamtą“
Tipas: Visi įrašai
Laikotarpis: Nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31
Rikiavimas: Naujausi pagal datą
Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus
|
||||
|
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
|
||||
|
||||
(8)
2018-12-31
3
Kylanti pasaulio temperatūra daro įtaką ne tik mūsų saugumui, bet ir tai ką mes geriame bei valgome. Panašu, jog eilė atėjo ir alui.
(1)
2018-12-31
0
Mokslininkų prognozės liūdina. Žuvies jūroje masiškai mažėja, o ateityje pasaulis valgys specialiose talpyklose auginamą žuvį. Klaipėdos universiteto mokslo ir technologijų parke jau auginamos pirmosios Lietuvoje krevetės.
(1)
2018-12-30
36
Aukštai virš mūsų galvų vyksta kažkas, kas turėtų kelti nemenką nerimą: Žemės magnetinis laukas yra smarkiai nusilpęs. Ir tai blogai ne tik dėl to, kad kompasams sunkiau „rasti Šiaurę“, rašo „Science Alert“.
(0)
2018-12-30
20
Tamsiose vandenyno gelmėse okeanologai aptiko naują hidroterminių angų sistemą su joje tarpstančia ekosistema, savo savybėmis nepanašia į jokią lig šiol žinomą ir stebinančia pirmą kartą atrandamų gyvūnų ir organizmų rūšių gausa.
(24)
2018-12-29
-71
Klimatologams ir susijusiose srityse dirbantiems mokslininkams nepaliaujamai skelbiant vis niūresnes žinias apie planetos klimato būklės blogėjimą, daugelio žmonių, norinčių bent kažkaip prisidėti prie planetos (tiksliau, žmonijos) gelbėjimo, akys nukrypo į mėsą. Kai kurie aktyvistai netgi pradėjo reikalauti didinti mokesčius mėsai, kad sumažėtų jos vartojimas. Kiti savanoriškai atsisakė mėsos siekiant sumažinti gyvulininkystės naštą planetai, rašo „Science Alert“.
(1)
2018-12-29
26
Po visą pasaulį pasklido gigantiškos dulkių dalelės, o jų sklidimą lemiantys fizikos dėsniai mokslininkams yra nežinomi, rašo „Science Alert“.
(0)
2018-12-29
0
Alijošius ir gydo vėžį, ir jį sukelia, todėl jo negalima padauginti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos edukologijos universiteto vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė. Pasak jos, daugelis namuose laikomų kambarinių augalų turi nuodingų savybių, kurios gali pasireikšti ir lengvu galvos skausmu, nudegimais ir net trumpalaikiu regos ar vaisingumo praradimu.
(0)
2018-12-29
14
Perskaitę tokį pavadinimą ne vienas susimąstys - kas gi tai? Kas gi jau toks nematomas ir dar nežinomas gyventojas. Ogi tai – svarbiausias Lietuvos alergenas – namų dulkių erkės.
(0)
2018-12-28
1
Lėktuvai skraido greitai, aukštai ir gausiai. Jie stipriai teršia aplinką. Tačiau ar tikrai padedate gamtai į ilgas keliones leisdamiesi automobiliais? Kitaip tariant, ar lėktuvai gamtą tikrai teršia labiau nei automobiliai?
(3)
2018-12-28
27
Prancūzijos valdžia paskelbė planą, kuriame numatyta, kad 95 proc. šalies energijos poreikio patenkins atsinaujinantys energijos šaltiniai.
(0)
2018-12-28
14
Mokslininkams jau kurį laiką yra žinoma, kad Žemės atmosfera kiekvieną dieną praranda po kelis šimtus tonų deguonies. Jie daugiau ar mažiau supranta, kaip deguonis prarandamas naktinėje Žemės pusėje, tačiau nelabai žino, kaip šis procesas vyksta Saulės apšviestoje pusėje. Bet aišku viena: deguonį suryja pašvaistės, rašo „Science Alert“.
(0)
2018-12-28
7
Granatai nėra geležies šaltinis, kaip daugelis manė iki šiol. Tačiau, priduria jis, šis vaisius pasižymi daugeliu kitų naudingų savybių. Be to, jį išlukštenti galima ir be didesnių pastangų – prireiks tik šiek tiek vandens.
(0)
2018-12-27
5
Mandarinai yra vaisiai, kurių skonis ir aromatas daug kam siejasi su žiemos šventėmis – Kalėdomis ir Naujaisiais metais.Ne paslaptis, kad šie vaisiai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi mūsų organizmui. Mandarinuose gausu įvairiausių vitaminų, tokių kaip B1, B2, B6 ir B9 ir mineralų: magnio, geležies, fosforo, kalio, kalcio, seleno ir cinko. Taigi juos valgyti sveika. Bet ką gi daryti su mandarinų žievele?
(0)
2018-12-27
13
Butanas yra viena laimingiausių šalių pasaulyje. Negana to, ji yra viena „žaliausių“ šalių pasaulyje. Ir tai nėra sutapimas.
(0)
2018-12-27
-1
Mūsų planeta yra išskirtinė, nes joje yra ypatingos sąlygos gyvybės egzistavimui. Kiekviename Žemės kampelyje jos yra nevienodos, todėl atsiranda galimybė egzistuoti skirtingoms rūšims, kurių įvairovė yra labai didelė. Visi gyvi organizmai užima tam tikrą vietą ekosistemoje. Rūšys yra tobulai prisitaikiusios prie aplinkos ir užima savo ekologinę nišą. Kiekvienas gyvas organizmas sąveikauja su negyvenamąja aplinka bei su kitais organizmais.
