| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Ola, kurią iškasė drambliai
|
(
(
Kenijoje esanti Kitum ola anksčiau buvo daug mažesnė nei dabar, tačiau bėgant šimtams metų ji buvo kasama vis gilesnė ir gilesnė. Specialistai aiškina, jog tokį olos gilinimą teoriškai galėjo atlikti šiame regione gyvenantys drambliai, kurie kartu su kitais žinduoliais čia susirenka palaižyti druskos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pasinaudodami savo iltimis šie storaodžiai gyvūnai gramdo akmens druska prisotintas olos sienas ir taip ilgainiui didina neįprasto gamtos darinio vidinę erdvę. Tyrinėtojams pirmą kartą aptikus Kitum olą, ant jos sienų buvo rasta daugybė įbrėžimų ir išraižymų. Jų "autorystė" iš pradžių buvo priskiriama senovės egiptiečiams, kurie "čia ieškojo aukso arba deimantų". Tačiau vėliau buvo įsitikinta, jog iškastos duobės ir nišos atsirado visiškai dėl kitokios, daug keistesnės priežasties. Kitum ola yra Elgon kalno dalis, kuris pats yra skydinio tipo ugnikalnis. Vulkaninės kilmės uolienos ir pati ola susiformavo auštant lavai, išsiveržusiai į žemės paviršių prieš daugybę metų. Olos gylis sudaro maždaug 200 metrų, o jos sienos turi druskos intarpų. Būtent šie intarpai ir leido nustatyti paslaptinguosius olos kasėjus. Kiekvieną naktį ištisus šimtus (ar net tūkstančius) metų į olą keliauja gyvūnai, kuriuos traukia galimybė pasimėgauti druskos skoniu. Buivolai, antilopės, leopardai, hienos ir absoliučią daugumą sudarantys afrikietiškieji drambliai lėtai kėblina aklinoje tamsoje, dažnai nusimušdami galvas į uolų atbrailas, tačiau pamažu nusigauna iki druskingų olos sienų. Būtent drambliai per ilgą laiką iškasė tai, ką tyrinėtojai mato šiandien. Masyviomis savo iltimis drambliai gramdo ir laužo sienas ištisais gabalais, meta juos ant žemės ir sutrina, kad galėtų palaižyti druskos. Šiuo mineralu jie pasisotina greitai, tačiau per šimtmečius viduje esančios erdvės mastai ženkliai išaugo, o sienos liko ištisai padengtos ilčių žymėmis. Kelionė į olą nėra be pavojų - pakeliui yra gilus plyšys, į kurį neretai prasmenga daugelis jaunesnių ir mažiau patyrusių gyvūnų. Plyšio dugne susiformavo ištisos dramblių kapinės. Neseniai Kitum ola išgarsėjo dar vienu faktu - mirtinu virusu. 1980-ais ir 1987-ais metais olos lankytojai užsikrėtė vadinamuoju Marburgo virusu - mirtina infekcija, savo poveikiu panašia į Ebolą. Manoma, kad virusą platinti gali oloje gyvenantys šikšnosparniai. | ||||||
Įdomiausi
152
(0)
.png)
.png)
