Mutavęs kviečių grybelis neramina mokslininkus

Oregono valstijos universiteto (JAV) genetikos profesorius, kviečių auginimo specialistas Jimas Petersonas „Ug99“ vadina bomba su laikrodiniu mechanizmu, kuri neišvengiamai sprogs. „Šios ligos sukėlėjai keliauja oru, jie gali būti pernešti drabužiais, lėktuvais. Mes žinome, kad jie pas mus atvyks. Vienintelis klausimas – kada tai nutiks“, - sakė mokslininkas. Tarptautinio Kukurūzų ir kviečių gerinimo centro Meksikoje specialistų vertinimais, neišvengiamas pavojus dėl „Ug99“ plitimo gresia 19 proc. visų pasaulyje auginamų kviečių, kurie maitina apie milijardą žmonių Azijoje ir Afrikoje. JAV ekspertai mano, kad „kviečių žudikui“ staiga pasiekus Amerikos vidurio lygumas, dėl sunaikintų kviečių būtų patirta maždaug 10 milijardų dolerių žala. Baimė dėl spartaus „Ug99“ plitimo pasaulio rinkose kuriam laikui buvo gerokai padidinusi kviečių kainas. Ir nors ilgainiui jos atslūgo, specialistai perspėja, kad ateityje tikrai įvyks naujas kainų šuolis. Kornelio universitete (JAV) vykdomos stiebų grybeliui atsparių kviečių atmainų kūrimo programos koordinatorius Ronnie‘s Coffmanas tvirtina, kad rimta humanitarinė krizė yra neišvengiama, pastebi dienraštis.

Pasak jo, JAV ir kitų šalių mokslininkai, stengdamiesi išvesti „Ug99“ grybeliui atsparių kviečių veisles, stojo į lenktynes su laiku. Po kelerių metų intensyvių tyrimų pavyko identifikuoti keletą genų, kurie gali iškart apsaugoti kviečius nuo šio grybelio. Tačiau šių genų perkėlimas į augalus naudojant tradicinius veislių kūrimo būdus trunka nuo 9 iki 12 metų, o šis procesas ką tik prasidėjo. Be to, jis turi būti pakartotas kiekvienos auginamos kviečių atmainos, pritaikytos tam tikro regiono bei klimato sąlygoms, atveju, o jų yra tūkstančiai.

Kviečių grybelis, puolantis pasėlius nuo biblinių laikų, nuolat kinta ir vystosi, o tai pagrindinė priežastis, kodėl taip sunku su juo kovoti, teigia mokslininkai. Grybelio sporoms pasiekus kviečių lauką, ant augalų stiebų atsiranda „pūlinėliai“, kurie perima maistingąsias medžiagas bei vandenį, kad galėtų išauginti dar daugiau sporų. Patogenas sparčiai plinta: po dviejų savaičių nuo pirmųjų sporų pasirodymo grybelis gali užkrėsti vieno hektaro kviečių lauką.

Šios kviečių stiebų „rūdys“ kelis kartus nuo 1917 iki 1935 m. buvo sunaikinusios daugiau nei 20 proc. JAV pasėlių. Paskutinis didelis šios ligos protrūkis šioje šalyje buvo užfiksuotas 1962 m. Tada buvo sunaikinta 5,2 proc. visų kviečių plotų.

Daugelį metų mokslininkams pavykdavo apsaugoti kviečius nuo grybelio lėtai ir metodiškai įterpinėjant šešias pagrindinių atsparumą ligai suteikiančių genų kombinacijas į įvairiausias kviečių veisles. Buvo tikimasi, kad grybelis negalės tuo pat metu įveikti visų šių genų rinkinių. Po kelių ramių dešimtmečių buvo nuspręsta, kad kviečių grybelio pavojus praėjo. Mokslininkai ėmėsi kitų problemų, o naujų šiai ligai atsparių genų paieška praktiškai buvo sustabdyta.

Kai 1999 m. Ugandoje buvo identifikuota nauja kviečių grybelio atmaina, pavadinta „Ug99“, į tai mažai kas atkreipė dėmesį, nes šioje šalyje auginama mažai kviečių. Tačiau rytų Afrika tapo tikru šios ligos žaizdru: kviečiai čia auginami ištisus metus, be to, kai kurie laukai yra daugiau nei 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio, o intensyvi saulės radiacija padeda grybeliui sparčiau mutuoti.

Per kelerius metus „Ug99“ nusiaubė kaimyninės Kenijos kviečių laukus. Po to liga pasuko į šiaurę, užpuolė Etiopiją, Sudaną ir Jemeną. Paaiškėjo, kad plisdamas patogenas stiprėjo ir darėsi agresyvesnis: 2006 m. mokslininkai aptiko „Ug99“ atmainą, kuri galėjo įveikti Sr24 geną. Šis kviečių genas saugo nuo užkrato JAV didžiosiose lygumose auginamus kviečius. Pernai buvo atrasta dar viena „Ug99“ variacija, kuri atspari Sr36 genui. Jis saugo nuo grybelio Rytų šalyse auginamas kviečių veisles.

Kad būtų galima išvesti „Ug99“ atsparias kviečių atmainas, vien tik JAV reikia atnaujinti šimtus veislių. Pasak mokslininkų, nepakanka pakeisti genus keliose pagrindinėse veislėse – reikia atnaujinti visas šalyje auginamų kviečių atmainas. O tam reikia laiko, teigia dienraštis.