Mokslininkė: tiesiant „Nord Stream“ aplinkai bus padaryta neatitaisoma žala

Pirmadienį Seime spaudos konferencijoje mokslininkė pristatė rugsėjį atlikto Baltijos jūros būklės tyrimo rezultatus. Tyrimai atlikti pagal jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS-169.

"Kai gavome pirmus rezultatus, o aš tikėjausi, kad jie bus blogi, bet kad bus tokio genotoksiškumo lygio, tokios genetinės rizikos, mes anksčiau negavome iš niekur. Jie rodo, kad Natura 2000 zonose, tiek Suomijos, tiek Estijos pusėje jau dabar genetinės rizikos laipsnis yra padidintas maždaug keturis-penkis kartus, lyginant su norma. Reiškia, grėsmė yra labai reali", - sakė J.Baršienė.

"Ten tos koncentracijos, kokios Suomijoj yra, jos sukels neatitaisomą genetinę žalą", - pridūrė mokslininkė.

Biomedicinos mokslų daktarė taip pat tvirtino, jog, nors ekspedicija nebuvo įleista tirti aplinkos užterštumo Rusijos ekonominiuose vandenyse, aplinkinės teritorijos mėginiai rodo, jog užterštumas čia normas viršija kelias dešimtis kartų.

"Kadangi Rusija neįsileido į ekonominę zoną, surinkome medžiagą kiek galima arčiau, Estijos-Rusijos zona yra siaubingai užteršta, tokių rezultatų mes niekada negavome, aplinkoj tokio iš viso nėra buvę. Lietuvos ekonominėse zonose, net užterščiausiose vietose, yra maždaug 10-15, iki 20 kartų mažesnis lygis. Tie duomenys ir parodė, kodėl yra bijomasi įsileisti mokslininkus, jie neparankūs", - sakė J.Baršienė.

Mokslininkė tuo pačiu kritikavo "Nord Stream" užsakymu atliktus poveikio aplinkai tyrimus, kuriais remiantis uždegta žalia šviesa dujotiekio tiesimui - esą jie šališki.

"Jokio nepriklausomo ekologinio įvertinimo nebuvo, jokio. Kiekviena šalis savo zonoj tyrimus padarė, tai čia nėra jokios nepriklausomos ekspertizės. Aš siūliau prieš porą metų Strasbūre, kad "Nord Stream" darytų nepriklausomą tyrimą, kurį atliktų, sakykime, norvegai ar anglai", - sakė J.Baršienė.

"Pastaba labai gera estų akademikų - suomiai tirdami tyrė tik 6 cm. paviršinį sluoksnį, o visos kenksmingos medžiagos, pačios kenksmingiausios, guli pusės metro, ar net metro gylyje, ir kai jie pradės rausti, išraus, o paviršiuj santykinai dėl hidrodinaminių procesų nebus tokių didelių koncentracijų", - sakė mokslininkė.

Švedija ir Suomija, sekdamos Danijos pavyzdžiu, praėjusią savaitę išdavė leidimą per savo šalies ekonominę zoną Baltijos jūroje tiesti "Nord Stream" dujotiekį. Jų leidimas, priešingai nei trijų Baltijos šalių, buvo privalomas, nes dujotiekio maršrutas eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis.

Likusių dviejų valstybių, per kurių teritorijas ar zonas jūroje būtų tiesiamas vamzdynas, - Vokietijos ir Rusijos - įmonės yra šio projekto dalininkės.

Gavus visus leidimus, projektą tikimasi pradėti įgyvendinti 2010-ųjų pradžioje. Pirmąją iš dviejų dujotiekio linijų, 1 223 kilometrų ilgio išilgai Baltijos jūros nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo planuota baigti tiesti 2011-aisiais, o antrąją - 2012 metais. Bendras jų metinis pralaidumas siektų 55 mlrd. kubinių metrų.