Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Apie gamtą |
Šiems paukščiams išskirtinis dėmesys Lietuvoje buvo skiriamas prieš septynerius metus, 2002-aisiais, tačiau nuo to laiko šių paukščių būklė ne tik nepagerėjo, tačiau ir toliau blogėja. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Remiantis visuomeninio monitoringo duomenimis bei LOD narių teikiama informacija, juodųjų gandrų populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 20 procentų ir naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje peri 650 – 950 porų. Tai kelia nerimą dėl šios rūšies būklės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kadangi Lietuvoje peri maždaug 10 procentų europinės populiacijos. Taigi, Lietuva, kartus su Latvija, Estija, Baltarusija ir Lenkija, nulemia juodųjų gandrų apsaugos būklę kontinente. Pripažinta, kad didžiausią grėsmę juodiesiems gandrams kelia nepakankamai ekologiškas miškų ūkis ir ypač jo intensyvinimas. Šiems paukščiams didelę grėsmę kelia ir tiesioginis antropogeninis trikdymas. Dauguma porų yra labai atsargios, vengia žmonių artumo, todėl paukščių perėjimo metu dirbant bet kokius miškų ruošos darbus ar vien lankantis prie lizdo, jį paukščiai gali mesti. Ypač juodieji gandrai trikdymui jautrūs kūrimosi lizduose, kiaušinių dėjimo ir perėjimo metu. Deja, pastaruoju metu vis dažniau į viešumą iškyla faktai, kaip ekstremalių pramogų mėgėjų "pasivažinėjimai" sunkiai praeinamose vietose keturračiais motociklais ar visureigiais išbaidė šiuos paukščius iš eilę metų sėkmingai perėtų vietų. Gaila, tačiau jau ne naujiena ir tokios žinios, kaip kirtimų metu yra kartais net specialiai nupjaunami medžiai su šių paukščių lizdais. Juodasis gandras – didelis, net mažiau su paukščiais susipažinusiems žmonėms lengvai atpažįstama rūšis, tačiau nelabai tinkanti masinėms akcijoms: gana paslaptinga, jautri trikdymui, gyvenanti nuošaliose vietose. Tačiau dėl miško ūkio veiklos intensyvinimo rūšies apsauga tampa vis aktualesnė. Į tai atsižvelgta rengiant "Metų paukščio" programą: buvo stengiamasi, kad informacijos rinkimo metodika nebūtų sudėtinga ir kad joje galėtų dalyvauti visi norintys. Paskelbdami juoduosius gandrus metų paukščiu, sieksime su draugijos narių ir visuomenės pagalba inventorizuoti bent didžią dalį juodųjų gandrų lizdaviečių bei pradėti visuomeninį juodųjų gandrų lizdų apsaugos monitoringą. Lietuvoje juodųjų gandrų apsaugą įpareigoja užtikrinti Europos Sąjungos (ES) Paukščių ir Buveinių direktyvos, patį paukštį ir gyvenamąsias vietas įpareigoja saugoti Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas, pagal šiuo metu galiojančias "Pagrindines miškų kirtimo taisykles" miškininkams ir miško savininkams 200 m spinduliu apie lizdus draudžiama atlikti plynus pagrindinius kirtimus. Kitokių kirtimų tokioje lizdo apsauginėje zonoje negalima atlikti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Deja, ne visada juodųjų gandrų lizdaviečių apsaugos taisyklių laikomasi. Todėl bendradarbiaudami su kitomis Lietuvos gamtosauginėmis organizacijomis planuojame rengti žinomų lizdaviečių apsaugos taisyklių laikymosi patikrinimo reidus, kviesime visus filmuoti bei fotografuoti vykdomus ar įvykdytus nusižengimus prieš šiuos paukščius ir šią informaciją operatyviai perduoti Lietuvos ornitologų draugijai, kuri imsis teisinių priemonių šiems veiksmams sutrukdyti ar surasti bei nubausti jau įvykdytų nusižengimų kaltininkus. Daugiau informacijos apie Metų paukščio akciją ir dalyvavimą joje galėsite surasti Lietuvos ornitologų draugijos interneto svetainėje www.birdlife.lt. Lietuvos ornitologų draugijos informacija |