Miškų gaisringumo lygį įvertins specialūs davikliai, maitinami medžių elektra

„Ši savybė buvo žinoma daugelį metų ir ją aiškino įvairių egzotiškų mechanizmų egzistavimu“ – teigia Andreas Mershinas, MIT mokslininkas.

„Tačiau to priežastis – paprasčiausias pH skirtumas tarp medžio ir dirvos“ – sako Chrisas Love'as, to paties instituto chemikas ir „Voltree“ viceprezidentas.

Kartu su JAV miškų tarnyba „Voltree“ sukūrė maitinimo sistemą pigiems davikliams, kurie naudoja medžio generuojamą elektros srovę ir stebi miško oro temperatūrą ir drėgnumą. Šie davikliai leis miškininkams ir ugniagesiams lengviau nuspėti gaisro pavojų ir stebėti gaisrus.

Mershinas ir Love'as iš pradžių į elektrą iš medžio žvelgė skeptiškai, tačiau nusprendė vistiek ją ištirti. Jie patalpino metro aukščio fikusą į varinę Faradėjaus dėžę, prie augalo ir dirvos pritvirtino platininius elektrodus ir išjungė šviesą.

Jų instrumentai parodė, kad augalas generuoja nestiprią elektros srovę.

Kad įrodytų savo teoriją (srovė sukuriama pH skirtumo tarp augalo ir dirvos), mokslininkai pasinaudojo didele gama skirtingų pH dirvų.

pH pasikeitus per vieną padalą, elektros įtampa pasikeitė 59 milivoltais – kaip Mershinas ir Love'as ir spėjo, kuo didesnis skirtumas tarp medžio ir dirvos pH, tuo didesnė įtampa.

Tiesa, medžių generuojama įtampa – labai maža: baterijos, dedamos į TV nuotolinio valdymo pultelius, teikia 1,5V įtampą, o medis, augantis rūgščioje dirvoje geriausiu atveju generuoja porą šimtų milivoltų.

Love'as ir jo kolegos pasinaudojo šiuolaikine įranga ir įtampą pakėlė iki 2,4V – užtektinai, kad veiktų nedideli davikliai – tačiau negalėjo sugalvoti, kokio tipo daviklius tokia nedidelė įtampa ir dar mažesnė srovė galėtų maitinti.

Peržvelgę galimus variantus, mokslininkai nusprendė elektros energiją panaudoti temperatūros ir drėgmės davikliams ir pasiūlė juos JAV miškų tarnybai.

Kiekvienas sensorių komplektas turėtų veikti apie penkiolika metų, teigia Love'as.