Nustatyta, jog greitėja žmonių evoliucija

Tyrimo autorius - Jutos (JAV) universiteto profesorius Henry Harpending - teigia, jog anksčiau nusistovėjusi dogma leido manyti, kad šie skirtumai yra atsiradę dėl kultūrinių svyravimų, tačiau išties beveik bet koks temperamento bruožas yra stipriai veikiamas genetinių pokyčių". Taip pat jis teigia, jog "genai stipriai evoliucionuoja Europoje, Azijoje ir Afrikoje, ir beveik visi jų pokyčiai yra unikalūs savo turinius - mes tampame vis mažiau panašūs". Jo manymu toks procesas vyksta dėl to, kad nuo pat pirmųjų žmonių išėjimo iš Afrikos ir likusio pasaulio kolonizavimo nevyko jokia didesnė žmonių migracija ir  maišymasis, o įrodymų, jog evoliucija sulėtėjo, taip pat nėra".

Mokslininkai rado įrodymų, jog visai nesenu laiku įvyko natūrali genų atranka. Įsivydavo maždaug 7% visų žmogaus genų, kurių tarpe yra informacija, lemianti šviesesnę odą ir mėlynas akis (Šiaurės Europa) ir dalinį atsparumą kai kurioms ligoms, tokioms kaip maliarija (kai kurių Afrikos populiacijų tarpe).

"Penki tūkstančiai metų yra tik maža laiko kuopelytė", sako tyrimų bendraautorius profesorius John Hawks (Viskonsino universitetas). "Tai vyko maždaug prieš 100 ar 200 žmonių kartų. Prieš tiek laiko kai kurie iš šių genų tik atsirado, ir dabar jie dėl savo vystymosi įsivyravo 30%-40% visų žmonių"

Mokslininkai mano, jog yra du esminiai žmogaus evoliuciją greitinantys veiksniai. "Vienas jų yra tai, kad žmonių skaičius yra gerokai didesnis, o kuo daugiau jų yra, tuo didesnė pranašesnės geno mutacijos pasirodymo tikimybė", teigia profesorius Harpending.

Didelė populiacija pasižymi didesne genetine įvairove ir joje yra didesnė tikimybė pozityviai mutacijai išlikti lyginant su mažesne populiacija. "Antrasis yra aplinkos pokyčiai - mūsų mityba pasikeitė ir gyvename radikaliai naujoje aplinkoje. O didelėse populiacijose atsiranda daug naujų ligų", sako mokslininkas. Žmonija pamažu natūraliai ugdosi atsparumą kai kurioms iš jų.

Tai vyksta dabar?

Tačiau genetikos profesorius Steve Jones (Londono universitetinis koledžas) mano, jog populiacijos dydžio sąryšis su evoliucijos greičio padidėjimu yra ginčytinas klausimas. "Bendruoju atveju faktas, jog per pastaruosius 10000 metų evoliucija pagreitėjo, gal ir yra teisingas, nes žmonija pakito nuo, grubiai tariant, nuo gyvūnų iki to kuo esame dabar, tačiau sakyti, jog tai vyksta dabar - aš galvoju, jog tai greičiausiai yra klaidinga", aiškina jis. Jis taip pat motyvuoja, jog natūraliai atrankai reikalingi skirtumai - arba gebėjimo išgyventi, arba palikuonių skaičiaus skirtumai - o dabartiniai stebėjimai leidžia manyti, jog tokie skirtumai yra išnykę. 

Kaip jie tai atliko 

Mokslininkai stebėjo genetines variacijas, vadinamas "vieno nukleotido polimorfizmais" (angl. single nucleotide polymorphisms - SNP). Tai chromosomose esančios genetinės DNR sekos taškinės mutacijos, arba pokyčiai.

Jei mutacija yra dominuojanti (pranašesnė), ji greitai paplinta populiacijoje. Autoriai darė prielaidą, jog jei ta pati skirtingų žmonių chromosoma turi segmentą su identiška SNP struktūra, tai yra požymis, jog chromosomos segmentas pastaruoju metu nebuvo suskaidytas (rekombinuotas). Taigi, mokslininkų manymu tame chromosomos segmente esantis genas greičiausiai atsirado greitai ir neseniai. Jei jis būtų atsiradęs senovėje, chromosoma būtų buvusi suskaidyta ir rekombinuota. Šių tyrimų rezultatai publikuoti leidinyje "Proceedings of the National Academy of Sciences (PNAS)".