Rasta universaliausia gyvybės rūšis

Lazdelės pavidalo Desulforudis audaxviator bakterija rasta 2,8 km gylyje po žeme esančioje Mponengo aukso kasykloje Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Johanesburgo miesto.

Ši bakterija gyvena iki 60 laipsnių įkaitusioje aplinkoje, visiškai atsiskyrusi nuo kitų gyvų organizmų rūšių, niekada neregi Saulės šviesos ir nenaudoja deguonies.

D. audaxviator energiją gauna iš vandenilio ir sulfatų, kurie išsiskiria urano radioaktyvaus skilimo metu. Gyvendama viena, ši bakterija pati įgudo „gaminti“ save sudarančias molekules iš aplinkoje esančio vandens, neorganinės anglies ir azoto.

Evoliucija apginklavo universaliąją požeminę bakteriją visa eile genų, kurie leidžia mikroorganizmui išgyventi įvairiomis sąlygomis. Dalis šių genų randama archėjų, kito gyvybės domeno atstovų, organizmuose.

Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad D. audaxviator bakterija yra dominuojanti Pietų Afrikos kasyklose aptinkamų mikroorganizmų rūšis. Tačiau iki šiol niekas nebuvo nustatęs šios bakterijos genomo sekos. Tyrimų rezultatai spausdinami naujausiame „Science“ žurnalo numeryje.

„Beveik visi gyvi organizmai gyvena savo ekosistemoje bendruomenėmis ir turi kažkokią konkrečią nišą joje. Analizuodami iš aplinkos paimtus mikroorganizmų DNR pavyzdžius mes galime nustatyti, kokios jų rūšys sudaro visą ekosistemą bei kokią vietą toje ekosistemoje užima kiekviena mikroorganizmų rūšis,“ – pasakojo tyrimų vadovas Dylanas Chyvianas iš Berkeley`io laboratorijos (JAV).

Mokslininkai, ištyrę beveik 5 tūkst. 600 litrų Mponengo kasykloje paimtų mėginių tikėjosi nustatyti visas šioje Pietų Afrikos vietovėje po žeme gyvenančių mikroorganizmų ekosistemos rūšis. Tačiau nustebo, aptikę tik D. audaxviator rūšies bakterijas.

„Svarstant gyvybės egzitavimo kitose planetose galimybes, visada iškildavo vienas klausimas – ar gyvi organizmai galėtų egzistuoti savarankiškai, be Saulės šviesos. Dabar mes į šį klausimą galime atsakyti teigiamai, štai įrodymai! Žvelgiant iš filosofinių pozicijų tai – jaudinantis atradimas. Juk viskas, ko reikia gyvybės palaikymui, gali būti sutalpinta į vieno gyvo organizmo genomą,“ – aiškino D. Chyvianas.