Augalų jutimai (Apie gamtą | Mokslas)
.


1960 m. Centrinės žvalgybos valdybos agentas Cleve’as Backsteris prie augalų prijungė melo detektorių. Tyrėjas po augalo lapu pakišdavo degtuką arba nupjaudavo lapą. Augalai reagavo visai kaip persigandę žmonės. Dar įdomiau: augalų reakcija pasireikšdavo ir tada, kai jų akivaizdoje agentas kankino kitus augalus. Tai leido C. Backsteriui prieiti prie išvados, kad augalai komunikuoja tarpusavyje.


Gamta nuolatos mus stebina savo įdomybėmis. Mokslininkai, vis giliau ir giliau lenda į jos pasaulį ir atranda naujų dalykų. Ne išimtis ir augalų stresas. Norint gerai „pažinti“ augalą, reikia pasidomėti ir jo fiziologija. Kai išgirstame žodį - stresas, dažniausiai pagalvojame apie žmogų, apie jo fiziologiją, kaip jis reaguoja į tam tikrus stresorius. Tačiau augalai taip pat patiria stresą, t. y. augalas reaguoja į jam netinkančius, nepalankius sąlygų veiksnius.


Tikslingai judantys, sąmoningai bendraujantys ir vienas kitam padedantys augalai – ne fantastų išmonė. Pasirodo, augalus tiriantys mokslininkai sužino dar ne tokių stebinančių dalykų.


Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi bei skleidžia gynybinį atsaką.


Yra augalinės versijos regos, klausos, skonio, uoslės ir lytėjimo pojūčių – ir jie stulbinamai panašūs į mūsiškius
|
||