Botanika (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2023-08-16
6
Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.
(0)
2023-02-13
12
Aptikus 80 mln. metų senumo augalo fosiliją, pasikeitė mokslininkų požiūris į notreliažiedžių poklasio augalų kilmę. Dabar manoma, kad jie gyvavo ir kretos periodu. Notreliažiedžiams priklauso beveik 40 tūkst. žiedinių augalų, įskaitant tokias šiandien svarbias kultūras kaip kavamedžiai, pomidorai, bulvės ir mėtos.
(0)
2022-10-02
5
Dauguma žvaigždžių Paukščių Take yra mažesnės ir raudonesnės už Saulę. Dauguma žinomų egzoplanetų taip pat sukasi apie jas. Taigi planetų paviršių apšviečia santykinai daug daugiau infraraudonųjų spindulių, nei regimųjų, lyginant su Žeme. Ar gali tokiomis sąlygomis vykti fotosintezė? Šis klausimas nagrinėjamas ne vienerius metus, svarstant tikimybę tokiose planetose užsimegzti ir vystytis gyvybei.
(0)
2022-03-08
4
Fotosintezė tiesiogine prasme pakeitė mūsų pasaulį. Augalai, vartodami saulės šviesą ir paskleisdami deguonį, visą Žemės atmosferą pavertė tokia, kurioje gyvename, ir pildo mūsų ekosistemą energija.
(0)
2021-02-14
0
Turbūt ne daugelis susimąstytų, kad sakams giminingų dervų turi ne tik sumedėję augalai, bet jos kaupiasi ir žoliniuose augaluose, tokiuose kaip balinis ajeras ar dirvoninis dobilas. Kam skirtos dervos, spygliuočių išskiriami sakai? Ar lapuočiai medžiai irgi gali „gaminti“ tikrą gintarą? Į šiuos klausimus atsako ir apie mėlynai, balsvai, geltonai ir net raudonai švytinčius gintarus pasakoja bei išskirtinėmis fotografijomis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta MALAKAUSKIENĖ.
(0)
2021-01-02
35
Gintaras paleontologams pasiūlė nepaprastų įžvalgų apie senovės ekosistemas. Oregono valstijos universiteto mokslininkai nustatė visiškai naują, iki šiol nežinotą gėlių gentį ir rūšį, egzistavusią prieš 100 mln. metų arba Kreidos periodo viduryje.
(0)
2020-06-22
5
Maždaug prieš 70 milijonų metų, kai Žemėje dar gyveno dinozaurai, genetinė anomalija leido augalams pavirsti mėsėdžiais. Taip nutiko pasikeitus genų paskirčiai – jeigu prieš tai jie buvo skirti lapams ir šaknims, tai vėliau jų paskirtis buvo nukreipta į aukų gaudymą. Visa tai paaiškėjo atlikus naują tyrimą, kuris buvo publikuojamas moksliniame žurnale „Current Biology“.
(0)
2020-03-09
8
Iš vienų augalų išgaunamas brangiausias pasaulyje prieskonis, o kiti vadinami mirtinu maistu. Mokslininkai perspėja, kad savigyda vaistiniais augalais yra pavojinga – augalinės kilmės preparatų vartojimą ligoms gydyti turi rekomenduoti tik medicinos srities specialistai.
(2)
2020-02-07
74
Prabėgus šimtams milijonų metų ir praėjus daugybei masinių išnykimų, šis „botaninis keistumas“ liko nepajudintas. Šis medis yra „gyva fosilija“ ir per milijonus metų mažai tepakito.
Dabartinis deguonies kiekis Žemėje - tik laimingo atsitiktinumo pasekmė? Štai ką rodo naujas tyrimas
(7)
2019-12-25
13
Didžiajai daliai gyvybės Žemėje reikalingas deguonis atmosferoje. Šiuo metu jis sudaro 21% atmosferos, bet tokį lygį pasiekė tik prieš 400 milijonų metų, kai sausumoje paplito augalai. Per visą planetos istoriją buvo trys oksigenacijos įvykiai – santykinai trumpi reikšmingi deguonies gausos atmosferoje padidėjimai. Jie įprastai aiškinami kardinaliais biologiniais ar geologiniais pokyčiais – naujų rūšių atsiradimu, vulkanizmu ir panašiai. Kitaip tariant, dabartinis deguonies kiekis Žemėje, manoma, yra laimingo atsitiktinumo pasekmė.
(5)
2019-11-28
-3
1960 m. Centrinės žvalgybos valdybos agentas Cleve’as Backsteris prie augalų prijungė melo detektorių. Tyrėjas po augalo lapu pakišdavo degtuką arba nupjaudavo lapą. Augalai reagavo visai kaip persigandę žmonės. Dar įdomiau: augalų reakcija pasireikšdavo ir tada, kai jų akivaizdoje agentas kankino kitus augalus. Tai leido C. Backsteriui prieiti prie išvados, kad augalai komunikuoja tarpusavyje.
(0)
2019-01-08
0
Ilinojaus universiteto mokslininkai daug metų stengėsi išsiaiškinti, ar augalus būtų įmanoma genetiškai modifikuoti, kad būtų paspartintas jų augimas.
(0)
2018-10-25
47
Visai neseniai geriausi pasaulio mokslininkai paskelbė, kad jau netolimoje ateityje galime turėti labai rimtų problemų ir neužtenka vien tik sumažinti anglies dioksido išmetimus – reikia pradėti jį aktyviai šalinti iš atmosferos. Kaip tą daryti?
Pasiūlymų yra įvairių, bet „MIT“ inžinierių variantas turbūt nustelbia visus. Mokslininkai skelbia sukūrę medžiagą, kuri gali ne tik ore esančią anglį pagauti ir susiurbti, bet ją panaudoti, kaip „maistą“. Naujoji medžiaga maitinasi ore esančia anglimi, stiprėja ir netgi sugeba susitaisyti savo pažeidimus. Primena fantastiką, bet tai jau veikia.
Pasiūlymų yra įvairių, bet „MIT“ inžinierių variantas turbūt nustelbia visus. Mokslininkai skelbia sukūrę medžiagą, kuri gali ne tik ore esančią anglį pagauti ir susiurbti, bet ją panaudoti, kaip „maistą“. Naujoji medžiaga maitinasi ore esančia anglimi, stiprėja ir netgi sugeba susitaisyti savo pažeidimus. Primena fantastiką, bet tai jau veikia.
(0)
2018-06-27
45
Vyresnės kartos atstovai dar turėtų prisiminti sovietinių laikų anekdotą apie tai, kaip genetikas, botanikas ir selekcininkas Nikolajus Vasiljevas tariamai užsimušė, kai iškrito iš pušies, kai lipo į ją prisiskinti šviežių obuolių.
