Evoliucinė biologija (Apie gamtą | Mokslas)
.
(10)
2015-06-02
-10
Iš pradžių Žemėje egzistavo tik paprasčiausi chemikalai. Visi jie laikui bėgant pagamino aminorūgštis, o šios – baltymus, iš kurių buvo sudarytos pavienės ląstelės. Žinoma, kad jos tapo augalais ir gyvūnais, tačiau visos detalės apie šiuos procesus dar nėra atskleistos.
(0)
2015-04-02
23
<p style="font-style:italic">Ar naujos rūšys atsiranda atsitiktinai? Ar po kitas planetas irgi laigo nuogos beždžionės? Kodėl nekarksėjo Darvino ki
(7)
2015-03-08
42
<em>Milijardus metų gyvybė buvo vienaląstė ir nuobodi, o tada BUM! pasirodė daugumos dabar gyvenančių gyvūnų protėviai – dėl idealios
(0)
2014-11-25
53
Mokslininkai po dviejų skirtingų mokslinių tyrimų linijų ką tik paskelbė rezultatus, kurie galėtų išspręsti „Darwino dilemą“ – paslaptį, kuri kankino evoliucijos tėvą iki pat jo mirties daugiau nei prieš šimtą metų.
(0)
2014-10-22
4
Galbūt tai nebuvo mums pažįstama kūniška meilė, tačiau prieš maždaug 385 mln. metų mūsų labai tolimi protėviai įgijo gebėjimą atlikti ir atliko pirmąjį Žemėje lytinį aktą.
(0)
2014-07-28
8
Evoliucija – tai universalus gamtos dėsnis, jis veikia netgi fizikos ir technologijų sferose. Amerikiečių mokslininkai iš Diuko universiteto (JAV) nusprendė sukurti aviacijos evoliucijos modelį, pradedant 1930-ųjų transporto lėktuvu Douglas DC-3 ir baigiant šiuolaikiniais gigantais Boeing 777 bei 747.
(2)
2014-05-09
6
Kai maždaug prieš 66 mln. metų išnyko beveik visi pasaulio dinozaurai, nedidelė jų dalis išgyveno – tie, kurie sumažėjo. Kitaip tariant, paukščiai. O šiandien yra bent 10 000 šių sparnuotų skrajūnų, kurie smarkiai skiriasi nuo kitų sutvėrimų su keturiomis galūnėmis.
(3)
2014-04-21
1
Mokslininkai Brazilijoje atrado keturias vabzdžių rūšis, kurių patelės turi varpą, o patinėliai makštį. Šis atradimas, vakar paskelbtas moksliniame žurnale „Current Biology“, yra pirmasis žinomas „patelės su varpa“ atvejis gyvūnų karalystėje, rašo portalas „theverge.com“.
(0)
2014-02-15
0
Fotosintezės procesus augaluose įjungiantis procesas galėjo išsivystyti iš senovinių mikrobų, prieš 2,5 milijardo metų - visa tai įvyko daug anksčiau, nei deguonis tapo prieinamas augalams (prieš 2,7 milijardo metų jūros paviršiuje gyvenančios melsvabakterės fotosintezės metu į atmosferą ėmė išskirti deguonį, o prieš 2,4 milijardo metų deguonies kiekis pasiekė šimtąją dalį dabartinės koncentracijos, tačiau ši dalis deguonies būdavo tik atmosferoje, į jūrą deguonis nepatekdavo. Ir tik prieš 580-500 milijonų metų į jūras pateko deguonis ir jose suklestėjo gyvybė).
(2)
2014-01-11
-1
Dramblinis ryklys yra praeities reliktas, dar vadinamas „gyvąja fosilija”, kadangi išlaikė mažai pasikeitusią išvaizdą milijonus metų. Be išorinių požymių, ši priešistorinė žuvis išsaugojo ir genomą, kuris nepaprastai skiriasi nuo kitų stuburinių gyvūnų, skelbia žurnalas „Nature“.
(1)
2013-09-04
0
Fosfolipidiniuose kamuolėliuose kūrėsi gyvoji sistema, leidžianti labai apibendrintai apibrėžti gyvybę: tai informacija, kad daugintųsi informacija, informacija informacijai.
(135)
2013-02-24
2
„Tai prasideda nuo klausimo,“ sako Tedas Daeschleris. „Kokie yra gyvybės istorijos lūžio taškai?“ Jis kalba apie evoliucijos inovatyviausius posūkius – pavyzdžiui, kaip pradėjo skraid
(15)
2012-08-08
0
Kokių tik biosistemų neturi šioje planetoje egzistuojantys gyvūnai. Sąrašas išties platus: pradedant magnetiniais navigacijos kompasais (migruojančių paukščių organizmuose) ir echolokacijos sistemomis (jūrų žinduoliai), baigiant architektūriniais nariuotakojų (skruzdžių, bičių) sugebėjimais ir gebėjimais priimti inžinerinius sprendimus (bebrų užtvankos). Tačiau apie nuostabų inžinerinį dalyką – ratą – savo vaikams motušė evoliucija kažkodėl nepagalvojo...
(0)
2012-02-08
2
Maždaug trys ketvirčiai visų tebegyvuojančių žuvų rūšių evoliucijos eigoje turėjo protėvių, gyvenusių gėluose vandenyse. Šis mokslininkų atradimas byloja, kokią svarbią rolę evoliucijoje vaidina gėlo vandens telkiniai – iš esmės galima tvirtinti, jog upės ir ežerai yra naujų rūšių šaltinis ir genofondas.
(7)
2012-02-01
0
Žinduoliams prireikė 24 milijonų kartų́, kad jie evoliucionuotų nuo pelės iki dramblio dydžio, atskleidė tyrimas. Tačiau gyvūnų mažėjimas yra daug greitesnis procesas. Tam, kad gyvūnas iš didelio taptų nykštukiniu, užtenka apie 100 tūkst. kartų́, rašo telegraph.co.uk.
