Geofizika (Apie gamtą | Mokslas)
.
(3)
2015-12-31
54
Žemės paviršiuje tyvuliuojantys vandenynai gali atrodyti įspūdingi, tačiau nei vienas neprilygsta tam, kas vyksta giliai po pluta. Mokslininkų tyrimai rodo, kad 410–660 km gylyje tūno milžiniški kiekiai vandens – jo tame rezervuare daugiau nei visuose vandenynuose kartu sudėjus. Tai atskleidė reto mineralo, ringvudito, analizė.
(0)
2015-10-16
50
Drezdeno technikos universiteto (Vokietija) mokslininkai įminė keistų šešiakampių uolinių kolonų atsiradimo mįslę. rašo žurnalas "Science". Bene garsiausi tokių geologinių struktūrų pavyzdžiai – "Velnio pirštas" Vajominge (JAV) ir "Milžinų kelias" Šiaurės Airijoje.
(2)
2015-09-02
21
<em>Kai kas mėgsta sakyti „sustabdykite Žemę, aš čia išlipsiu“. O kas atsitiktų, išties sustabdžius mūsų planetą?</em>
(3)
2015-04-27
52
Pačioje Jeloustouno nacionalinio parko širdyje – superugnikalnis, kuris kasdien į atmosferą \"iškvepia\" po 45 tūkst. tonų anglies dvideginio. Pasirodo, magmos, kurį Jeloustoune slūgso palei pat žemės paviršių, yra tiesiog per mažai, jog skleistų tokius CO2 kiekius.
(0)
2015-02-17
21
Mokslininkai tvirtina, kad gavo naujų žinių apie tai, kas yra pačiame Žemės centre. Bendromis JAV ir Kinijos mokslininkų pastangomis išsiaiškinta, kad pačiame mūsų planetos branduolio centre yra dar vienas aiškiai išsiskiriantis sluoksnis, rašo BBC.
(1)
2014-06-16
11
Mokslininkų grupė mano, kad anksčiau nepaaiškintas Žemės gelmėse rastų izotopų santykis sufleruoja esant medžiagai, kuri egzistavo iki to momento, kai Žemė susidūrė su kitu dangaus kūnu, o tai lėmė Mėnulio atsiradimą.
(0)
2014-06-13
20
Pačios seniausios Saulės sistemos uolienos datuojamos maždaug 4,57 mlrd. metų – tai reiškia, kad Žemė veikiausiai baigė formuotis vėliau. Nustatyti, kada tiksliai buvo tas „vėliau“ - nelengva. Tačiau naujas Prancūzijos geochemikų, dirbančių Lorano universitete, mokslinis darbas atskleidė: panašu, kad Žemė ir Mėnulis yra maždaug 60 mln. metų senesni nei manyta iki šiol.
(1)
2014-03-05
2
„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. Mūsų protą, emocijas, sveikatą veikianti „pilnatis“ – žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimai, kurie gali būti infarkto ir kitų gyvybei pavojingų susirgimų priežastimi, iššaukti smurto protrūkius ar net karą.
(0)
2014-02-14
4
Mokslininkai įrodė, kad pro giliavandenių plyšių zonas gali patekti daug didesnis vandens kiekis iš Žemės vandenynų į viršutinę mantijos dalį, negu manyta anksčiau.
(0)
2014-02-04
0
Neįprastai didžiulė magmos kamera buvo stebima 8-11 kilometrų gylyje po rytinėje dalyje esančia rifto zona ir vienu iš aktyviausių pasaulyje ugnikalnių - Kilauea, Havajuose. Rifto zona yra kai kurių ugnikalnių, ypač skydinių tipo (tokių kaip esančių Havajuose arba Islandijoje), turinčių tiesinės serijos įtrūkimus. Tokioje zonoje lava iš ugnikalnio veržiasi ne pro jo viršūnę, o pro šiuos linijiškus įtrūkius, kurie gali būti bet kurioje vietoje.
(0)
2014-01-20
0
Žemės nuošliaužos yra vienas iš labiausiai pavojingų geologinių įvykių mūsų planetoje, sukuriantis didelius piniginius nuostolius, dažnai net žmonių mirtis. Nuošliauža – uolienų masės atitrūkimas ir nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos. Nuošliaužos įvyksta dėl įvairių priežasčių, išsibalansavus natūraliai pusiausvyrai.
(0)
2014-01-02
0
2007 metais tarptautinė mokslininkų komanda prestižiniame recenzuojamame mokslo žurnale „Nature“ pirmą kartą publikavo mokslinį darbą apie jų atrastus mažučius brangakmenius, slypinčius Vakarų Australijos Jack Hills vietovėje iškastų cirkono kristalų įbrėžimuose ir įskilimuose. Tačiau atlikus papildomų tyrimų paaiškėjo, jog šie brangakmeniai – iš tiesų visai ne deimantai, o poliravimo pasta, kristalų ruošimo laboratoriniams tyrimams metu įsispraudusi į mikroskopinius įbrėžimus.
(0)
2013-09-26
2
O Ijo, žinia, yra Saulės sistemos palydovas-ugnikalnis: vulkaninis aktyvumas šiame pragare yra nepalyginamas su jokiu kitu Saulės sistemos dangaus kūnu.
(63)
2013-05-18
3
Dėl nežinomų priežasčių Žemės branduolys ėmė suktis greičiau, o jo pagreitėjimas įvyko staiga, nustatė mokslininkai. Šis atradimas tik dar kartą patvirtina, kad apie savo planetą mes žinome vis dar mažai, nors mokslas jau yra sukaupęs daug žinių apie kaimynines Saulės sistemos planetas.
(2)
2013-04-27
2
Kietas geležinis Žemės branduolys iš tikrųjų yra įkaitęs iki 6000 laipsnių pagal Celsijų, arba 1000 laipsnių daugiau, nei buvo manoma iki šiol, atskleidė Prancūzijos geologų atliktas tyrimas, kurio rezultatai pristatyti žurnale „Science“. Šis tyrimas gali paaiškinti, kodėl mūsų planeta turi magnetinį lauką: iki šiol tai padaryta buvo keblu, teigia tyrimo autoriai.
