Geologiniai gręžiniai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2023-07-26
0
Geologiniai procesai yra labai svarbūs tuo, kad jie dažnai lemia teritorijų ir statomų bei esamų statinių pastovumą.
(6)
2023-07-03
202
Žaliavos pakanka, kad per ateinančius 100 metų būtų patenkintas pasaulinis trąšų, saulės baterijų ir elektromobilių akumuliatorių gamybos poreikis.
(0)
2022-02-21
14
Požeminių konstrukcijų statyba gali būti neįtikėtinai sudėtinga. Tačiau inžinieriai galėtų jums įrodyti, kad kartais nuostabi architektūra gali slėptis tiesiog jums po kojomis.
(0)
2021-09-10
53
Šioje 1954 m. nuotraukoje Pietų Afrikos kasyklų darbuotojas, prieš išvykdamas po darbo pamainos namo, skenuojamas rentgeno spinduliais. Atrodytų, darbdavys suteikė gerą sveikatos draudimą, tačiau viskas yra visai kitaip.
(3)
2021-05-23
40
Prie Japonijos krantų dirbantys mokslininkai nuleido milžinišką stūmoklinį gręžtuvą į daugiau kaip 8 km. gylį, siekdami iš jūros dugno ištraukti nuosėdas. Jų pasiektas gylis tapo nauju mokslinio gręžimo operacijos rekordu.
(0)
2020-08-25
75
Jei žinote kur ieškoti, vakarų Rusijoje galite rasti vieną tokią metalo laužo ir aptrupėjusio betono objektą. Kas pagal tokį apibūdinimą gal ir neskamba labai intriguojančiai, bet jei prasibrautumėte pro nuolaužas, rastumėte didelį metalinį diską, įtvirtintą žemėje. Tai nėra šiaip koks senas diskas – tai yra dangtis gręžinio, besidriekiančio į didesnį nei 12 km gylį.
Po metalo laužu – sovietų mokslininkų pasididžiavimas: atidarę šį dangtį, kristumėte žemyn net 12 km
(4)
2019-08-27
71
Jei žinote, kur ieškoti, tai giliai vakarų Rusijoje rasite nedidelę surūdijusio metalo laužo ir trupinto betono krūvą. Toks radinys atrodo visiškai neįdomus. Bet jei nuvalytumėte viršutinį sluoksnį, rastumėte didelį metalinį diską. Šis – pritvirtintas prie žemės. Čia ir prasideda visas įdomumas: tai ne šiaip senas diskas, o suvirinto gręžinio dangtis. Atidarę jį rasite 12 kilometrų gylio skylę.
(0)
2019-02-05
5
Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos.
(0)
2018-10-18
5
Šiaurės vakarų Kinijos Sindziango uigurų autonominiame regione visuomenei atvertas UNESCO Keketuohai geoparkas, tapęs 35-uoju valstybiniu geoparku UNESCO pasaulio geoparkų sąraše.
(0)
2017-10-18
45
Mokslininkams pagaliau pavyko bent kiek praskleisti Ramiojo vandenyno gelmių ne vieną milijoną metų slėptą paslaptį. Palyginti neseniai Naujosios Zelandijos krantus skalaujančiuose vandenyse buvo aptiktas septintas Žemės planetos kontinentas.
(2)
2017-08-29
25
JAV Jeloustouno nacionalinis parkas ir jo garsusis superugnikalnis pastaruoju metu dažnai linksniuojami žiniose, ir tai yra visiškai suprantama. Jį ne kartą drebino žemės drebėjimai, o geofiziniai žemėlapiai rodo, kad jis nuolat keičia formą.
(0)
2016-10-24
34
Geoterminis gręžinys, siekiantis karštas uolienas yra viena. Gręžinys, leidžiantis pakinkyti magmą, tekančią į ugnikalnius – visai kas kita: Žemės vidinis karšis siūlo kur kas didesnį potencialą, rašo newscientist.com.
(0)
2015-12-07
52
Pasiekti Žemės planetos branduolį ar net jo centrą žmonija svajoja jau ne vieną šimtmetį. Vis dėlto kol kas į mūsų planetos gelmes pavyko prasiskverbti juokingai mažai (vos keliolika kilometrų). Naujos mokslinės ekspedicijos ambicijos žadina viltį netolimoje ateityje pagaliau pasiekti bent jau Žemės mantiją.
(5)
2014-11-12
30
Vargu, ar geologinio išsilavinimo neturintiems žmonėms terminas „glaukonitas“ ką nors sako. Tačiau šį pavadinimą vertėtų įsiminti, nes mokslininkai sako, jog Lietuvoje yra bent du perspektyvūs regionai, kuriuose gali slypėti šios vertingos žaliavos klodai.
(0)
2014-05-06
-1
Vakar ryte Tokiją (Japonija) supurtęs stiprus 6 balų žemės drebėjimas, pats galingiausias nuo 2011 metų, dar kartą priminė, kad neįprastas seisminiu aktyvumu šių metų balandis pradėjo savotišką globalinį stiprių žemės drebėjimų sezoną.
