Geologiniai periodai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2024-03-11
41
XX a. septintajame dešimtmetyje geologai aptiko keistų sluoksnių maždaug 232 milijonų metų senumo uolienose. Jų rasta Alpių kalnuose ir Jungtinėje Karalystėje.
(1)
2024-02-12
21
Australijos mokslininkai sumodeliavo beveik milijardą metų trukusią Žemės tektoninę istoriją ir nustatė, kad maža anglies dioksido koncentracija buvo visuotinio atšalimo, dėl kurio mūsų planeta virto vienu dideliu ledo sluoksniu, priežastimi.
(0)
2023-12-31
1
Artėjant metų pabaigai galime atsisveikinti ne tik su 2023 m., bet ir su geochronologiniu laiko vienetu, kuriame gyvenome iki šiol. 2024 m. mokslininkai spręs, ar įžengėme į antropoceną – naują epochą, pasižyminčią žmogaus poveikiu planetai, rašo mokslo naujienų tinklapis iflscience.com.
(0)
2023-02-11
8
Paskutinio ledynmečio metu kelias iš Azijos į Šiaurės Ameriką buvo toks klastingas, kad žmonės jį greičiausiai įveikė tik dviem laikotarpiais – kai aplinkos veiksniai buvo palankesni ilgai ir pavojingai kelionei, teigia naujas tyrimas.
(2)
2022-07-18
11
Antropocenas – tai terminas, kuriuo kai kurie mokslininkai įvardija dabartinę geologinę epochą, prasidėjusią tada, kai žmogaus veikla pradėjo daryti akivaizdžią įtaką Žemės geologijai ir ekosistemoms, besireiškiančią kad ir per klimato kaitą.
(2)
2021-06-30
26
Manoma, kad didžiuliai, planetą paveikiantys įvykiai laikui bėgant įvyksta atsitiktinai. Tačiau senovės geologinių įvykių tyrimas rodo, kad Žemė turi 27,5 milijonų metų ciklą, rašoma straipsnyje, neseniai paskelbtame žurnale „Geoscience Frontiers“. Tai rodo, kad mūsų planetoje yra ypač lėtas ir pastovus katastrofiškų įvykių „pulsas“.
(2)
2020-12-28
16
Superkontinentai - milžiniškos sausumos, susidedančios iš kelių žemynų, - vėl gali atsirasti Žemėje po 200 milijonų metų, ir gali smarkiai paveikti mūsų planetos klimatą.
Prieš maždaug 720 milijonų metų Žemė užšalo į ledo gniužulą: kas sukėlė didžiausią ledynmetį Žemėje?
(0)
2020-08-03
37
Žemę per jos gyvenimą nuolatos daužė įvairaus dydžio meteoroidai. Kai kurie krateriai matomi ir šiandien, bet tektoninis bei vulkaninis aktyvumas, atmosferiniai, biologiniai ir hidrologiniai procesai juos laikui bėgant užlygina. Tad nustatyti, kaip dažnai meteoritai krisdavo ant Žemės tolimoje praeityje – nelengva.
(3)
2019-05-24
25
Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas, atmosferos pokyčiai ir kitoks poveikis.
(1)
2019-05-10
62
Mokslininkai išsiaiškino garsius senovinius Turkijos šventyklos raižinius: pasirodo, jie pasakoja apie pražūtingą kometos smūgį, įvykusį daugiau nei prieš 13 000 metų.
(0)
2019-03-28
15
Prieš 12800 metų Žemėje įvyko staigus klimato atšalimas, sukėlęs daugelio didelių gyvūnų rūšių išnykimą ir davęs pradžią beveik dviejų tūkstantmečių trukmės Jaunųjų Driadų (angl. Younger Dryas) geologiniam periodui.
(1)
2018-12-18
1
Seniai prarastos kultūros kartais žinomos pagal daiktus, kuriuos palieka po savęs. Pavyzdžiui, neolito virvelinė kultūra savo pavadinimą pagal keramikos puošimo būdą, kuris mus pasiekė mūsų laikus ant išlikusių puodų šukių – šios kultūros puodai buvo puošiami į juos įspaudžiant virvelę, kuri dar neišdegtame puode palikdavo charakteringą ornamentą.
(19)
2018-08-24
62
Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės.
Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl. hothouse).
Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl. hothouse).
(36)
2018-07-24
25
Pasak tarptautinės mokslininkų komandos, pasaulinė klimato šiltėjimo temperatūra gali būti dvigubai didesnė nei iki šiol rodė klimato modeliai. Jie taip pat teigia, kad dėl to jūros lygis gali pakilti iki šešių metrų ar net daugiau ir toks scenarijus yra labai tikėtinas net jei bus laikomasi Paryžiaus susitarimo.
