Geologiniai regionų formavimosi procesai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(3)
2012-08-28
2
Sekmadienio rytmetį Pietų Kaliforniją sudrebino daugiau nei 300 silpnų žemės drebėjimų „spiečius“, kurio seisminiai virpesiai buvo registruojami iki pat pirmadienio popietės. Žemės drebėjimai buvo jaučiami nuo Arizonos iki San Diego. Kas vyksta Kalifornijos gelmėse ir ar tai Kalifornijos gyventojams gresia kur kas rimtesniais nemalonumais?
(0)
2012-08-16
1
Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo „Space.com“. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę. Tačiau šis reiškinys stebimas ir Marse, teigiama naujo tyrimo išvadose.
(4)
2012-05-31
1
Superugnikalnių išsiveržimas yra bene didžiausia gamtos katastrofa, galinti įvykti Žemėje. Jai prilygti gali nebent susidūrimas su asteroidu. Geologai nuogąstauja, jog kitas supervulkano išsiveržimas gali įvykti greičiau nei buvo tikimasi iki šiol: jei anksčiau po superugnikalnį planetoje išsiverždavo tik maždaug kas 100 tūkst. metų, dabar tokias katastrofas gali skirti vos vienas kitas šimtmetis.
(0)
2012-05-04
3
Žemės gelmes skenuojantys mokslininkai Rytų Azijoje po žeme aptiko esant gigantišką kiekį vandens – telkinys savo dydžiu nenusileidžia Arkties vandenynui, informuoja „Livescience.com“. Atradimo autoriai yra linkę manyti, jog būtent šis požeminis vandenynas leidžia paaiškinti seisminio pobūdžio Pekino anomaliją.
(1)
2012-04-11
2
Berlyno Laisvojo universiteto mokslininkai pasiūlė tris galimus keistų geologinių darinių, kartais vadinamų Marso šuliniais, esančių Tarsis regione Marse, kilmės versijas. Tarsis regione, išsiskiriančiame aktyvios vulkaninės veiklos bruožais, egzistuoja neįprasti geologiniai dariniai: vienoje eilėje išsirikiavę krateriai, iš Marso orbitos padarytose nuotraukose atrodantys kaip šalia vienas kito planetos paviršiuje iškasti milžiniški šuliniai.
(3)
2011-11-22
1
Ar gali vanduo būti aukštesnės nei +100ºC temperatūros ir išlikti skysto būvio? Dar prieš keletą metų Džeikobso universiteto (Jacobs University) Bremene (Vokietija) geochemikė Andrea Košinsky (Andrea Koschinsky) Atlanto vandenyno dugne aptiko šį tą išties neįtikėtino. „Tai yra vanduo, – teigė ji. – Tačiau visai ne toks, kokį mes jį pažįstame.“ Trijų kilometrų gylyje A. Košinsky tyrinėtojų grupė tuomet aptiko karščiausią Žemėje vandens telkinį....
(0)
2011-11-18
0
Po nepaprastai storu ledo sluoksniu glūdinčių Gamburcevo kalnų Antarktidoje tarptautinio tyrimų projekto rezultatai atskleidė, jog Alpių dydžio kalnų sistema „gyveno“ du gyvenimus. Toks dvigubas paaiškinimas leido įminti seniai šiuos kalnus gaubusią mįslę – kaip senutėlio žemyno viduryje gali egzistuoti visiškai jauni kalnai.
(1)
2011-11-17
0
Atokiai į vakarus nuo Australijos miesto Perto, Indijos vandenyno dugną tyrinėjantys Žaliojo kontinento mokslininkai pranešė maždaug 1,5 km gylyje aptikę dvi Tasmanijos dydžio povandenines salas, kurios, kaip manoma, yra nugrimzdusios senovinio Gondvanos superžemyno dalys. Dugno uolienų sudėtyje mokslininkai rado sekliuose vandenyse aptinkamų gyvūnų fosilijų.
(0)
2011-11-02
0
Jūron netikėtai nuslinkus uolai, ant daugiau kaip 60 metrų aukščio skardžio pakibo 15 namelių ant ratų, stovėjusių Portkerio Laisvalaikio parke (Porthkerry Leisure Park), netoli pietinėje Velso dalyje (Didžioji Britanija) esančio Bario (Barry) miesto. Iš viso minėtame parke stovi 300 namelių ant ratų.
(6)
2011-10-25
4
Per pastaruosius keletą metų Afrikoje stebimas seisminio ir vulkaninio aktyvumo padidėjimas. Gali būti, jog tai – Juodojo žemyno dalijimosi į dvi dalis pradžia. Nauji plyšiai dirvožemyje, seniai neveikiančių ugnikalnių atgijimas, jūros vandenų veržimasis į sausumos plotus – visi šie geologiniai vyksmai gali būti ženklai, pranašaujantys, jog mūsų planetoje anksčiau ar vėliau gali atsirasti naujas žemynas ir naujas vandenynas.
(3)
2011-09-13
2
Tūkstančių metrų gylyje, po Meksikos Naikos kalnu esančiame urve rasti kristalai yra lėto augimo rekordininkai. Didžiuliai Naikos kasykloje esantys kristalai – įspūdingas reginys. Metro storio peršviečiami kristalų strypai driekiasi karštoje, drėgnoje ertmėje, giliai kalno viduje. Pro kristalus (kai kurių iš jų ilgis siekia 11 metrų) einanti šviesa sukelia mėnesieną primenantį švytėjimą, praneša „Discovery News“.
(0)
2011-08-17
0
JAV mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo geofizinės laboratorijos žurnale „Geophysical Research Letters“ savo publikacijoje pasauliui pasiuntė tokią žinutę: paskutiniais duomenimis, Žemės skersmens svyravimas per metus neviršija 0,1 mm (tokio storio yra žmogaus plaukas). Toks planetos skersmens pokytis nėra reikšmingas, ir mūsų gimtoji planetos skersmuo išlieka stabilus. Tačiau taip neatrodė XIX a. mokslininkams. Jie buvo įsitikinę priešingai: niekas negali būt...
(17)
2011-08-08
2
Biržų gyventojai net didžiausiam priešui vengia linkėti skradžiai žemę prasmegti, mat šie žodžiai gali iš tiesų imti ir išsipildyti. Kasmet šiame krašte atsiveria bent 10–20 smegduobių. Biržų rajone jų priskaičiuojama 9000. Dažniausiai naktį atsiveriančios karstinės įgriuvos – unikalus gamtos reiškinys, juo gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva.
(2)
2011-07-12
2
Šiaurės Atlanto vandenyne mokslininkai aptiko giliai po nuosėdomis palaidotą vietovę su upių išgraužtomis vagomis ir viršukalnėmis. Geologai šį maždaug 56 mln. metų senumo pasaulį aptiko naudodami naftos kompanijoms rinktus duomenis, praneša LiveScience.com.
(6)
2011-04-29
0
Kaip susiformavo JAV Didysis kanjonas ir visa Kolorado plynaukštė, kurioje jis įrėžtas, iki šiol buvo geologinė paslaptis, rašo „LiveScience“. Tačiau dabar po šia plynaukšte aptikta gigantiška anomalinė struktūra, galinti padėti paaiškinti didžiulio tarpeklio atsiradimą.
