Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Geologiniai regionų formavimosi procesai (Apie gamtą | Mokslas)

Dukterinės žymės
.
(0) 2024-04-02 10
Per vieną dieną vieną vietovę prie Kanados krantų sukrėtė beveik 2000 žemės drebėjimų – o tai gali būti ženklas, kad per giluminį magminį plyšį netrukus susidarys nauja vandenyno pluta.
(0) 2024-03-11 41
XX a. septintajame dešimtmetyje geologai aptiko keistų sluoksnių maždaug 232 milijonų metų senumo uolienose. Jų rasta Alpių kalnuose ir Jungtinėje Karalystėje.
(0) 2024-02-22 8
Deimantams formuotis pirmiausia reikia trijų dalykų: slėgio, šilumos ir daug laiko. Šias tris sąlygas galima nesunkiai rasti Žemės mantijoje – niūrioje, itin karštoje geologinėje substancijoje, kuri skiria planetos šerdį nuo jos plutos.
(0) 2024-01-28 12
Norvegija garsėja nuostabiais fjordais – ilgomis, vingiuotomis pakrančių įlankomis su stačiais šlaitais. Nenuostabu, kad šie geologiniai objektai, kuriuose tyvuliuoja putojantis vanduo ir kuriuos dažnai juosia atšiaurios uolos, puikuojasi daugybės turizmo reklamų antraštėse.
(0) 2023-11-09 6
Galbūt pagaliau pavyko įminti paslaptį, kas nutiko prieš 155 mln. metų išnykusiam žemynui – mokslininkai atkasė sausumos pėdsakus ir iš naujo nustatė, kaip jis egzistavo.
(0) 2023-04-24 3
„Reddit“ tinkle vėl pasirodžius nerimą keliančiai istorijai apie vyrą, kurį prarijo smegduobė, geologai paaiškino, kaip susidaro šios įgriuvos.
(0) 2022-11-29 16
Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad atokioje Žemės vietoje, po vandeniu, esančios sąlygos yra panašios į būdingas apledėjusiam Saturno palydovui Enceladui. Šie radiniai suteikia naują galimybę, galinčią padėti mokslininkams pasiruošti ateities kosminėms misijoms, kurių metu popaviršinių vandenynų turinčiose planetose bus ieškoma gyvybės.
(0) 2022-10-13 14
Tarptautinė geomokslininkų komanda sukūrė vaizdo įrašą, kuriame pirmą kartą parodoma, kad tektoninės plokštės nuolat juda.
(0) 2022-05-31 12
Pangea (arba Pangaea), didžiulė sausumos masė, sujungusi visus septynis žemynus į vieną didžiulį žemyną Žemės priešistorinėje praeityje, suskilo maždaug prieš 200 milijonų metų. Įspūdingame antžeminės evoliucijos posūkyje paaiškėja, kad iki naujo, į Pangea panašaus superkontinento susidarymo esame nutolę maždaug 200 milijonų metų, teigia mokslininkai.
(0) 2022-02-17 11
Kalno dydžio magminės uolienos masė, esanti po pietų Japonijos pakrante, gali veikti kaip magnetas ar žaibolaidis dideliems žemės drebėjimams.
(0) 2022-02-08 13
Žemės plutą sudaro dešimtys tektoninių plokščių, kurių judėjimas lemia žemynų formą, sukelia Žemės drebėjimus bei ugnikalnių išsiveržimus. Iš kur imasi procesui reikalinga energija?
(0) 2022-01-27 10
Žemė toli gražu nėra vientisa uolienų masė. Išorinis mūsų planetos sluoksnis, vadinamas litosfera, sudarytas iš daugiau kaip 20 tektoninių plokščių; joms slystant planetos paviršiumi, vyksta žemynų judėjimas, susidaro kalnų grandinės, vandenynų įdubos, žemės drebėjimai. Vis dėlto kyla diskusijų, dėl ko šios milžiniškos uolienų plokštės apskritai juda.
(0) 2021-10-08 11
Ar kada matėte lanksčią, bet nelūžtančią uolieną? Itakolumitas yra unikali smiltainio rūšis, kurią supjausčius plonomis juostelėmis, ji lankstosi. Milimetro ar dviejų storio uolienos gabaliukus galima sulenkti tarp pirštų ir sakoma, kad jie skleidžia girgždantį garsą.
(0) 2021-08-10 20
Remiantis nauja teorija, kurią pasiūlė tarptautinė geofizikų ir geologų komanda, Islandija gali būti paskutinė beveik Teksaso dydžio žemyno, vadinamo Icelandia, liekana, nuskendusio po Šiaurės Atlanto vandenynu maždaug prieš 10 milijonų metų.
(2) 2021-06-30 26
Manoma, kad didžiuliai, planetą paveikiantys įvykiai laikui bėgant įvyksta atsitiktinai. Tačiau senovės geologinių įvykių tyrimas rodo, kad Žemė turi 27,5 milijonų metų ciklą, rašoma straipsnyje, neseniai paskelbtame žurnale „Geoscience Frontiers“. Tai rodo, kad mūsų planetoje yra ypač lėtas ir pastovus katastrofiškų įvykių „pulsas“.