Gyvūnų tyrimai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2016-08-12
15
Moksliniai tyrimai padėjo išsiaiškinti, kodėl gyvatės kartais būna tokios ilgos. Kaip rašo „Independent“, pasirodo, jog gyvatės dėl savo ilgio gali dėkoti vos vienam genui.
(2)
2016-06-26
18
<em>Atradimas, kad daugelis genų tebeveikia ir po 48 valandų nuo mirties, svarbus organų transplantavimui, teismo ekspertizei ir pačiam mirties apibrėžimui</em>
(0)
2016-06-14
35
Šis eksperimentas kai kam gali pasirodyti klaikus, kai ką gali sužavėti, bet svarbiausia, kad jį pakartoti gali daugelis.
(2)
2016-02-10
13
Filmuose Žmogus-voras gali lengvai laipioti vertikaliomis pastatų sienomis, bet, kad tai padarytų tikrovėje, jam reikėtų beveik pusę kūno dengiančios lipnios dangos arba absurdiškai didelių pėdų, teigia mokslininkai.
(0)
2016-01-20
64
30 metų pragulėjęs užšaldytas lėtūnas (vandens meškutis) Japonijos mokslininkų buvo atgaivintas ir sulaukė 14 sveikų palikuonių. Iki šiol šiuos itin atšiauriomis sąlygomis galinčius gyventi mažyčius gyvūnus buvo pavykę atgaivinti po 9 metų užšaldymo.
(4)
2015-12-30
1
Gepardai dažnai vadinami greičiausiais sausumos gyvūnais. Tai tiesa, jeigu matuosime jų greitį kilometrais per valandą. Tačiau nėra sąžininga taip matuoti greitį, neatsižvelgiant į gyvūno dydį.
(2)
2015-10-15
12
Briuselyje diskutuojama, ką daryti su į Europą plūstančiais vilkais. Pasak Lino Balčiausko, Gamtos tyrimų centro atstovo, šių jaunų urbanizuotame krašte migruojančių vilkų elgesys yra pakitęs – jie visiškai nebebijo žmonių.
(0)
2015-04-03
22
Dešimtis, o galbūt net šimtus milijonų metų bitės vystėsi žemės biosferos viduje. Nekart jų genotipe įvykdavo mutacijų: būtinų, naudingų, kenksmingų...
(2)
2015-03-13
92
<em>Chameleonų gebėjimas keisti odos spalvą jau seniai įsitvirtino folklore. Tačiau tikrosios šio spalvingo gebėjimo priežastys ilgai nebuvo žinomos</em>
(1)
2014-11-10
75
Iš pirmo žvilgsnio kutenimas atrodo įprastas mūsų socialinio gyvenimo reiškinys: tėvai vaikus kutena norėdami juos pralinksminti, o porų santykiuose jis yra dažnas tarpusavio ryšio stiprinimo žaidimas. Vis dėl to, jis nėra gerai ištyrinėtas: nėra vienareikšmiško atsakymo, kaip fizinis prisilietimas sukelia vienodą emocinę išraišką (šypseną arba juoką), kuri nebūtinai sutampa su psichologine kutenamojo savijauta t.y. gali sukelti baimę, paniką ir priminti net kankinimą. Tuo tarpu šypsena ir juokas natūraliai yra tiesiogiai siejami su gera nuotaika. Tai vadinama kutenimo fenomenu. Kaip reziumuoja (Harris, 2012), šypsena kutenimo metu tiek pat gali būti susijusi su gera nuotaika, kiek ašarojimas pjaustant svogūnus yra susijęs su liūdesiu ar skausmu.
(2)
2014-10-15
39
Jūreiviai ties Singapūro krantais ištraukė keistą padarą, kuris atrodo lyg augalas, tačiau judina savo galūnes, tarsi gyvūnas.
(1)
2014-08-21
6
Šarkos nemėgsta blizgių niekučių ir iš tiesų bijo blizgančių objektų, naujo tyrimo rezultatus aprašo BBC. Studija paneigia mitą apie blizgučius vagiančią šarką, kuris yra tapęs Europos folkloru.
(0)
2014-07-22
22
Dar prieš 150 metų Charles Darwin pirmasis aprašė ūsuotakojų ypatybes, tačiau jis niekaip negalėjo suprasti, kaip veikia šių vėžiagyvių išskiriama paslaptingoji medžiaga, padedanti prisiklijuoti prie bet kokio paviršiaus. Ir tik dabar mokslininkai teigia pagaliau įminę šią mįslę.
(18)
2014-06-23
42
Prieš pusantrų metų pristatėme Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų tyrimą, tikinusį, jog žuvys skausmo nejaučia. Panašu, kad škotai nebuvo visiškai teisūs.
(0)
2014-06-15
8
Mokslininkai iš Emory (Atlanta) universiteto įrodė, jog šimpanzių bendradarbiavimas yra spontaniškai inicijuojamas ir palaikomas elgesys. Be išankstinio treniravimo ir be apribojimų renkantis partnerius, socialiai sudėtingus ryšius užmegzti gebančios šimpanzės parodė, jog geba spontaniškai bendradarbiauti su keliais pasirinktais partneriais. Tyrimo rezultatai publikuojami mokslo žurnale „PeerJ“.
