Gyvūnų tyrimai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(7)
2012-03-15
0
Besidomintieji gamtos pasauliu, ko gero, puikiai prisimena prieš keletą savaičių portale technologijos.lt publikuotą šokiruojantį vaizdo siužetą, kuriame užfiksuota, kaip keliasdešimt japoninių vapsvų per keletą valandų nukariauja ištisą europinių bičių avilį. Panašu, kad mūsų kraštų bitelės tam tikrų gynybinių manevrų galėtų pasimokyti iš kovos menus nepriekaištingai įvaldžiusių japoninių bičių. Šios nuo kraugerių japonių vapsvų išmoko apsiginti ...
(0)
2012-02-08
2
Maždaug trys ketvirčiai visų tebegyvuojančių žuvų rūšių evoliucijos eigoje turėjo protėvių, gyvenusių gėluose vandenyse. Šis mokslininkų atradimas byloja, kokią svarbią rolę evoliucijoje vaidina gėlo vandens telkiniai – iš esmės galima tvirtinti, jog upės ir ežerai yra naujų rūšių šaltinis ir genofondas.
(0)
2012-02-02
0
Mokslininkai išsiaiškino, kodėl voratinkliai sugeba išsilaikyti veikiant santykinai didelėms jėgoms. Mokslininkai jau anksčiau sugebėjo įrodyti, kad vorų šilkas yra iki penkių kartų tvirtesnis nei tokio paties svorio plienas. Specialistų teigimu, nauja informacija gali būti naudinga kuriant naują itin stiprių medžiagų kartą.
(1)
2012-01-30
0
Jau anksčiau buvo pastebėta, kad patinėliai prie patelių skleidžia kiek kitokius garsus, bet tai visad buvo laikoma paprasčiausiu cypčiojimu. Pasirodo, kad po tuo cypčiojimu slepiasi melodingi garsai, kurias mokslininkai pavadino „čiulbėjimu“, rašo telegraph.co.uk.
(7)
2012-01-26
0
Susisukęs mėšlo rutuliuką, vabalas skarabėjas (liaudiškai – mėšlavabalis) ritina jį kuo toliau nuo šito gėrio sankaupos, kad savo „lobį“ užkastų, o vėliau - ... sušlamštų. Tiesa, ritinimo proceso metu skarabėjai atlieka mįslingą ritualą – užsilipa ant rutuliuko ir ima suktis ratu. Šio šokio esmę išsiaiškinti pavyko Švedijos biologams.
(13)
2011-12-30
1
Jis entuziastingai nuo žemės renka medgalius, sulaužo į smulkesnes dalis ir rūpestingai sustato juos į krūvelę. Tai – laužas. Tik dar neuždegtas. Tačiau Kanzi ir ši užduotis – vieni niekai. Atsargiai, kad neapsidegintų pirštų, Kanzi brūkšteli iš dėžutės ištrauktą degtuką ir laužo prakurai netrunka suspragsėti. Kanzi – ne žmogus. Jis – mažųjų šimpanzių (angl. – „bonobo“) patinas. Kanzi aistra ugniai ir laužams verčia susimąstyti ne apie kokias ...
(17)
2011-12-09
1
Mokslininkus pribloškė netikėtas socialinio eksperimento su gyvūnais rezultatas. Laboratorinei žiurkei buvo duota pasirinkti – graužti šokoladą vienai ar išvaduoti narvelyje įkalintą kitą žiurkę, tačiau šokoladiniu skanėstu dalintis su ja. Padarėlio pasirinkimas nustebino eksperimento autorius – paaiškėjo, jog empatija ir prosocialumas būdingas ne vien primatams, bet ir primityvesnių rūšių žinduoliams.
(0)
2011-11-11
0
Iki šiol manyta, kad žinduoliai, šviesos kiekį, pasiekiantį tinklainę, reguliuoja nerviniais signalais, keliaujančiais tarp akių, vyzdžio ir smegenų. Bet dabar King-Wai Yau su kolegomis iš Džono Hopkinso universiteto Baltimorėje (Merilendo valstija) atrado, kad gyvūnų, aktyvių naktį, temstant ar auštant – pavyzdžiui, kačių, šunų, žiurkėnų – izoliuoti akių obuoliai ir toliau reaguoja į šviesą.
(1)
2011-10-19
0
Mokslininkus jau seniai stebino tai, kaip pandos sugeba išgyventi misdamos tik sunkiai virškinamu bambuku. Pasirodo, kad joms padeda bakterijos. Nors iki 160 kilogramų sveriančios pandos yra artimai susijusios su mėsėdžiais, didžiąją dalį jų maisto raciono sudaro augalai, tiksliau – bambukai.
(2)
2011-07-27
0
Gvianos delfinams vieno papildomo pojūčio greta penkių tradicinių (regos, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo) nepakanka. Negana to, kad, kaip ir visi gentainiai, sugeba vandenyje orientuotis echolokacijos principu, Gvianos delfinai pasižymi ir septintuoju pojūčiu – jie geba justi savo aukos elektrinį lauką. Toks gebėjimas tarp aukštesniųjų rūšių žinduolių užfiksuotas pirmąsyk.
(0)
2011-07-22
0
Atlikę tyrimą mokslininkai nustatė, kad lūtai žmones dažniausiai puola iškart po pilnaties. Kiti plėšrūnai, tokie kaip vilkai, taip pat gali būti pavojingiausi, kai mėnulis ima dilti.
(0)
2011-07-12
-1
Mokslininkai nustatė, kad sraigės gali likti gyvos po to, kai patenka į paukščių skrandį. Taip „sekasi“ Japonijos baltaakėms mažosioms sraigėms, kurios gyvena Hahajima saloje, praneša BBC.
(0)
2011-06-28
0
Galbūt paukščiai nevartoja mums įprastų daiktavardžių, veiksmažodžių, nekaito jų linksniais ar laikais, tačiau panašu, kad žmonės nebūtinai yra vieninteliai gramatikos taisyklių besilaikantys gyvi sutvėrimai šioje planetoje. Kijoto universiteto (Japonija) ekspertas Kentaro Abė (Kentaro Abe) įsitikinęs, jog bengaliniai kikiliai komunikuodami vadovaujasi savitomis sakinių darybą nagrinėjančios gramatikos dalies, kuri vadinama sintakse, taisyklėmis.
(2)
2011-06-27
0
Vaikų auklėjimo būdai visada buvo karštų diskusijų objektas. Kurių gyvūnų rūšių mamos yra geriausios? Galbūt tai dramblių patelės, savo jauniklius nešiojančios 22 mėnesius? Ar baltieji lokiai? Baltųjų lokių patelė turi priaugti dvigubai daugiau svorio nei įprasta, kitaip neišnešiotų vaisiaus (abu šie gyvūnai patenka į Animal Planet sudarytą dešimties geriausių mamų sąrašą). Toliau – liūtės. Jos yra ypač geranoriškos mamos. Kiekviena motina, kuri maiti...
(0)
2011-06-10
-1
Plačios apimties tyrimą atlikę Prancūzijos arachnologai įsitikino, jog daugelis vorų turi ne visas aštuonias kojas – nemažai jų daliai trūksta vienos ar kelių kojų. Pasirodo, toks defektas šių nariuotakojų gebėjimų praktiškai neriboja.
