Medžiai ir miškai (Apie gamtą | Mokslas)
.
(4)
2012-09-14
0
Kartais tenka girdėti nuomonių, kad biokuras yra taršus kuras, tačiau biokuro deginimas niekaip negali padidinti anglies dioksido koncentracijos atmosferoje, kadangi anglies apytakos rate dalyvauja dabartinė anglis, o ne fosilinė, kažkada užkonservuota giliai po žeme.
(0)
2012-06-23
0
Gegužės 17 d. jau trečią kartą Lietuvoje surengtas seminaras ta pačia tema, kuri, atrodo, aktuali tautoms nuo žilos, dar raštuose neaprašytos senovės iki šių dienų, ir iki šiol nepasakyta ta tema viskas iki galo. Suprantama, ąžuolas svarbus ir visaip godotinas, nes teikia labai vertingą, tvirtą, ilgaamžę medieną; tačiau ir pats ąžuolas – gyvas, su dvasia medis europiečių, tarp jų ir lietuvių, gerbiamas turbūt kaip joks kitas.
(0)
2012-06-18
6
Daugelis mėgstame dienų dienas gėrėtis medžiais. Kuo gi vilioja nuostabusis augalų pasaulis? Pirmiausia, medžiai džiugina savo žaluma ir kvapais. Nuolat žaliuojantis kadagys ar anksčiausiai pavasarį išsprogstantis žilvytis – nepakeičiami pavasario verbose. Beržo šakelė – kiemų ir sodybų puošmena per Sekmines. Esame įpratę tautos medžiu vadinti ąžuolą, gerbti liepą ir beržą, tačiau Lietuvoje netrūksta ir kitų medžių, kurie vilioja ne tik savo žaluma, ž...
(1)
2012-05-04
3
Sovietmečiu iš miškų buvo genama drebulė, netgi beržas. Žalią gatvę turėjo vienarūšiai eglynai. Šiandien gamtosaugininkai saugomose teritorijose siūlo naikinti ne tik juos, bet ir raudonųjų ąžuolų giraites. Neva šie svetimžemiai medžiai išstums vietines rūšis ir užkariaus visus miškus.
(0)
2012-04-16
0
Tradiciškai miškininko profesija siejama su romantika ir atsidavimu miškui bei gamtai, tačiau ši veikla neretai laukia iš gamtininkų pusės ne mažiau gamtininkų kritikos sulaukia ne mažiau nei įprastiniai gamtos niokotojai. Kartais į viešumą iškyla abipusiai kaltinimai, jog vieni per smarkiai kerta miškus, taip naikindami biologinę įvairovę, o kiti – kelia perdėtus reikalavimus.
(9)
2012-01-22
0
Lietuvos miškuose vis dar gausu augmenijos ir gyvūnijos, o kai kuriose šalies vietose pavyksta išgirsti vilko staugimą ar pamatyti lūšies pėdas. Vis dėlto nuolat didėjant miškų naudojimui kyla grėsmė tai įvairovei, kurią turime. Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius – augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Nemažai sengirėms būdingų rūšių gebėjo išlikti kraštovaizdyje, kurį...
(0)
2011-12-08
2
Lietuva pagal savo klimato juostą yra miškų zonoje. Tai reiškia, kad iki atsirandant žmogui didžioji dalis šalies teritorijos buvo apaugusi giriomis (prieš 1000 metų, kaip teigia žymus šalies miškininkas Algimantas Brukas, miškai dengė apie 80 % dabartinės Lietuvos ploto, dabar – 33,1 % ir toliau didėja – red. past.).
(5)
2011-09-26
1
Klausimas ne „kaip?“, o „kodėl?“. Mokslininkai pamažu atskleidžia paslaptį, kodėl medžių lapai rudenį tampa raudoni ar geltoni. Šios spalvos ne tik vilioja akį, rašo „Discovery News“. Jos reprezentuoja medžių pastangas daryti viską, kas įmanoma, kad tik išgyventų.
(1)
2011-08-11
11
Nuo seno lietuvių gyvenimas susijęs su gamta, jos reiškiniais, todėl ir medžiai turėjo ne vien tik ūkinę, bet ir dvasinę reikšmę. Prie jų buvo įrengiamos šventyklos, medžių vardai įamžinti ir daugelyje vietovardžių. Ąžuolija, Lieporiai, Klevyčia ir kt.
(6)
2011-06-21
0
Siūlymai pasėlių ir nederlingus laukus apsodinti miškais šį šimtmetį pasaulinio klimato šilimo beveik nesumažintų, teigia mokslininkai. Miškų sodinimą skatina ir klimato kaitai skirtas Jungtinių Tautų Kioto protokolas. Jis remiasi teorija, kad miškai fotosintezės metu pašalina iš oro anglies dvideginį.
(4)
2011-05-27
0
Dar praeitą vasarą specialistų ir miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje nurudavę kaštonų lapai – tai kaštoninių keršakandžių, dar vadinamų kandelėmis, darbas.
(5)
2011-05-27
3
Kaip gilė virsta ąžuolu, aštuonis mėnesius fiksavo fotografas ir operatorius Neilas Bromhallas. Procesas įamžintas nuotraukomis, darytomis kas dvi valandas.
(8)
2011-05-05
0
Jau pernai vasarą ne tik specialistų, bet ir paprastų miestiečių dėmesį patraukė visoje Lietuvoje vidurvasarį ne nuo kaitros, bet nuo kenkėjų – kaštoninės keršakandės – nurudavę ar lapus numetę kaštonai. Tuomet buvo teigiama, kad jei nebus imtasi priemonių, po 5 metų šių medžių šalyje gali nebelikti.
(9)
2011-03-16
1
Didžiausius ir seniausius pasaulio medžius klonuoti bei jais miškus apsodinti pasiryžę entuziastai taip tikisi išvalyti ir išgelbėti planetą.
(4)
2010-12-22
0
Suomių mokslininkai mano, kad ateityje kaip dietinį maistą galėsime valgyti „medžių makaronus“
