Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)
.
(1)
2008-01-21
0
Mažėjant Antarktidos ledo sluoksniui šis pietinis žemynas susilaukia vis didesnio mokslininkų ir tyrinėtojų dėmesio. Sumažėjęs ledo storis jautriai aparatūrai leidžia „pažvelgti“ ten, kur iki šiol mokslas nebuvo įkišęs savo nosies. Tad nekeista, jog daugėja naujų pranešimų apie Antarktidos gelmių paslaptis. Štai dabar mokslininkai aptiko naują ugnikalnį, kuris po truputi „bruzdena“ ir kaina amžino įšalo žemę iš apačios.
(12)
2008-01-21
0
Maisto ir vaistų valdyba (MVV) po 6 metus trukusio tyrimo nusprendė, kad klonuotų kiaulių, galvijų ir ožkų mėsa bei pienas ir jų jauniklių mėsa yra saugūs. Trūkstant duomenų apie avių produktus, institucija negalėjo priimti sprendimo dėl jų saugumo. MVV nesitiki, kad šiuo metu prekyboje atsiras daug klonuotų gyvūnų produktų dėl didelės klonavimo kainos. Pirmiausia klonai bus naudojami veisimui.
(0)
2008-01-20
9
Pasirodo, jog voverės yra daug gudresnės nei buvo galima įsivaizduoti. Norėdami apsaugoti žiemai skirtas maisto atsargas nuo vagių, šie gyvūnai sugeba suvaidinti sudėtingus spektaklius, kurių metu jie "slapsto" neegzistuojančius riešutus ir sėklas. Mokslininkai teigia, jog tokie šou skirti voverėms-konkurentėms, paukščiams ar netgi žmonėms apgauti. Gebėjimo apgaudinėti lygis nustebino gyvūnų ekspertus, kadangi tai yra retai gamtoje pasitaikanti gudrumo ir intelektualum...
(0)
2008-01-20
0
Boyce Thompson institute (BTI) augalų tyrėjai surado naują būdą, leidžiantį augalams reaguoti į patogenus, kurie sukelia įvairias ligas. Publikuoti rezultatai rodo, jog nuo šiol augintojai galės auginti augalus su geresniu pasipriešinimu patogenams.
(10)
2008-01-19
0
Ištyrus pelių, kvėpuojančių užterštu oru, spermą buvo aptikta daug daugiau mutacijų negu grynu oru kvėpuojančių pelių spermoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad oro teršalai gali sukelti paveldimus DNR pažeidimus.
(3)
2008-01-18
0
Urugvajuje 53 cm suakmenėjusią kaukolę dideliame akmenyje ant Rio de la Plata kranto, esančio pietinėje šalies dalyje, aptiko paleontologas mėgėjas. Gyvūno liekanos Montevidėjo gamtos mokslų muziejuje išgulėjo trejus metus ir tik vėliau buvo ištirtos bei identifikuotos kaip nauja rūšis Josephoartigasia monesi. Tai ne šiaip dar vienas senojo pasaulio gyventojas – tai ko gero pats didžiausias anų laikų graužikas, svėręs daugiau nei toną.
(1)
2008-01-16
0
MD Anderson vėžio tyrimų centro mokslininkų komandai pavyko sėkmingai sukeisti pelės Prx1 geno, atsakingo už galūnių kaulų augimą, reguliacinį elementą su šikšnosparnio Prx1 geno reguliaciniu elementu. Nors šias dvi gyvūnų rūšis skiria milijonai metų evoliucijos, genetiškai modifikuota pelė turėjo neįprastai ilgas priekines galūnes. Priekinės galūnės ilgis yra tik vienas iš esminių morfologinių pokyčių, atsiradusių evoliucionuojant šikšnosparnio sparnams, ...
(0)
2008-01-16
1
Tarptautinė mokslininkų komanda "Hubble" teleskopu aptiko iki šiol niekada nematytą optinį kosmoso reiškinį - du vienas kito viduje esančius švytinčius žiedus, susidariusius kai iš dviejų tolimų galaktikų skriejanti šviesa prieš mus pasiekdama pakeliui kerta kitą masyvią galaktiką. Jos gravitacinis laukas pakeičia šviesos sklidimo kryptį. Šis labai retas reiškinys gali padėti mokslininkams gauti daugiau informacijos apie tamsiąją medžiagą, tamsiąją energiją, t...
(5)
2008-01-16
1
Amžinos jaunystės mokslininkai dar nežada, tačiau intensyviai atliekami tyrimai kaip prailginti atskirų ląstelių gyvenimo trukmę. Iki šiol rekordinis pasiekimas buvo 5 kartus prailgintas ląstelės gyvenimas. Dabar mokslininkai žengė dar toliau ir mielių ląstelės išgyveno 10 kartų ilgiau nei normaliomis sąlygomis.
(6)
2008-01-11
0
Žmonijos evoliucija dar nesibaigė, priešingai, mūsų genai mutuoja vis greičiau, rašo Vokietijos dienraštis „Focus”. Jutos universiteto (JAV) antropologijos profesorius Henris Harpendingas teigia, jog žmonių genai šiandien mutuoja 100 kartų greičiau nei tais laikais, kuomet mūsų protėviai iš beždžionių virto žmonėmis.
(2)
2008-01-10
0
Augalais mintančio psitakozauro (arba papūginio driežo) stora oda panaši į ryklio ir paslėpta po žvynais ar plunksnomis. Paleontologai įsitikinę, kad tokia stora išorinė kūno danga palaikė dinozauro organus ir saugojo nuo grobuonių. Dantų žymės rodo, kad dinozaurą sužeidė maitėda. Prieš 100 mln. metų žuvusio dinozauro kūno gabalėlis leido į jį pažvelgti atidžiau.
(31)
2008-01-09
0
Šiuo metu paplitusi teorija, jog dinozaurai išnyko kai į Žemę prieš 65 milijonus metų nukrito asteroidas. Tačiau dabar pasiūlyta nauja idėja, teigianti, jog juos į amžinuosius ganymosi laukus nusiuntė lygiai taip pat katastrofiška, tačiau gerokai mažesnių matmenų grėsmė - maži besikandžiojantys vabzdžiai. Gali būti, jog moskitų, blusų ir erkių platinama liga buvo esminis veiksnys, pribaigęs reptilijas, sako JAV mokslininkai.
(9)
2008-01-06
1
Skamba keistokai? Tačiau nieko stebuklingo nėra – eilinis genų inžinerijos eksperimentas. Šį sykį MIT (Massachusetts Institute of Technology) universiteto mokslininko Peter Reddien akiratyje atsidūrė kirmėlė planarija (matoma pirmojoje iliustracijoje), priklausanti plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasei. Šis egzempliorius mokslininkus domino jau daugiau nei šimtą metų. Tiksliau ne pati kirmėlė, o jos neįtikėtinos savybės regeneruoti nutrauktą uodegą ar net galv...
(3)
2007-12-23
1
Mokslininkai skelbia aptikę trūkstamą evoliucijos grandį – prieš 48 mln. metų gyvenusį gyvūną, iš kurio išsivystė banginis. Ir jis visai ne vandens gyvis, o lapės dydžio keturkojis, iš išvaizdos panašus į elnią, tik be ragų.
(0)
2007-12-22
0
Mokslininkai rado įrodymų, kad mamutai ir kiti dideli paskutiniojo ledynmečio metu gyvenę žvėrys kentėjo nuo iš kosmoso atskridusių nuolaužų krušos. Aštuoniose 35 tūkstančių metų senumo mamutų iltyse rasta žymių, paliktų meteorito skeveldrų. Šie kaulai atkeliavo iš Aliaskos, tačiau mokslininkai turi ir panašių žymių išvagotą bizono kaukolę iš Sibiro. Savo atradimą tyrinėtojai pristatė per Amerikos geofizikų sąjungos suvažiavimą San Franciske (JAV).
