Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2007-07-26
4
Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London) geologų grupė, kuriai vadovauja dr. Sandživas Gupta (Sanjeev Gupta), teigia gavusi patikimų duomenų, įrodančių, kad sala, kurioje yra Anglija, Velsas ir Škotija, nuo žemyninės Europos atskilo per paskutinį ledynmetį. Tokią išvadą, patvirtinančią dar prieš 30 metų iškeltą hipotezę, mokslininkai priėjo ištyrinėję Lamanšo sąsiaurio dugną.
(0)
2007-07-11
0
Žmonija kaip pagrindinį energijos šaltinį vėl gali pasirinkti medieną - bent jau tada, kai genų inžinerijai pavyks išauginti naujus, stulbinančiu greičiu augančius medžius. Tiesa, deginsime ne pačius medžius, o iš medienos gautą etanolį, kuris dabar gaminamas iš grudų bei nendrių.
(0)
2007-07-11
0
JAV Brauno universiteto mokslininkai viename aparate sujungė kompiuterinę tomografiją, filmavimą rentgeno spinduliais ir programinę įrangą. Rezultatas – trimatis judančių kaulų vaizdas. Nors sistema yra prototipo etape ir užima visą kambarį, ji jau padeda mokslininkams atsakyti į keblius klausimus apie gyvūnų biomechaniką – pavyzdžiui, apie tai, kaip paukščiai išmoko skraidyti. Tuo tarpu ortopedijos chirurgai įrankį galėtų panaudoti ieškodami geresnių būdų gy...
(0)
2007-07-11
0
Pasaulinį atšilimą gali pristabdyti aukštai stratosferoje išpurkštos sieros sluoksnis. Tokį siūlymą naujame BBC dokumentiniame filme „Penki būdai išgelbėti pasaulį" pateikia Nobelio premijos laureatas Paulas Crutzenas, rašo bbc.cu.uk. Mokslininko įsitikinimu, sieros dalelės, panašios į tas, kurias „išspjauna" vulkanai, galėtų tapti natūraliu planetos šaldymo įrankiu.
(8)
2007-07-11
1
Dar vieną būdą kovai su globaliniu klimato atšilimu Mančesterio universiteto profesorius Džonas Letemas (John Latham) sugalvojo visiškai atsitiktinai. Kodėl aukštai danguje plaukiantys debesys yra šviesūs, o žemi darganos debesys – tamsūs? Atsakymas paprastas: viršutinis plunksninių debesų sluoksnis atspindi dalį saulės šviesos ir apatiniams jos tenka mažiau. Taip gimė idėja – padidinti viršutinio debesų sluoksnio atspindimąją galią - tuomet net ir esant šiltna...
(0)
2007-07-11
-1
Tikroje laukinėje gamtoje pakankamai mažai romantikos ir švelnumo - žymiai svarbiau sugebėti išsaugoti savo gyvybę ir apsirūpinti maistu. Tačiau ne visada ir ne visiems tai pasiseka. Šiame rinkinuke išvysite įvairias laukinės gyvūnijos akistatų akimirkas, nufilmuotas gamtos tyrinėtojų iš Discovery kanalo ir kitų organizacijų.
(0)
2007-07-11
0
Monterėjaus įlankoje šalia Kalifornijos pakrantės (JAV) sparčiais tempais vykdoma giliavandenės observatorijos statyba. Unikali laboratorija bus patalpinta 900 metrų gylyje ir leis okeanologams išsamiau tyrinėti jūros dugną bei menkai pažįstamus jos gyventojus. Šiuo metu jau baigtas pirmasis statybos etapas – jūros dugnu nutiestas 52 km ilgio kabelis.
(0)
2007-07-11
0
Jūrų tyrinėtojai susidomėjo povandeniniu Nazaro kanjonu, esančiu netoli Portugalijos krantų. Mokslininkai įsitikinę, kad jų čia laukia ne viena staigmena. Į pagalbą jie pasitelkė britų sukurtą robotą ISIS, kuris dydžiu prilygsta sunkvežimiui. ISIS turėtų atskleisti, kas slepiasi Nazaro kanjone 5 km gylyje.
Povandeninė įduba, prasidedanti nuo Portugalijos pajūrio miestelio Nazaro, esančio į šiaurę nuo Lisabonos, jau seniai pažymėta žemėlapiuose, bet dar nė kar...
Povandeninė įduba, prasidedanti nuo Portugalijos pajūrio miestelio Nazaro, esančio į šiaurę nuo Lisabonos, jau seniai pažymėta žemėlapiuose, bet dar nė kar...
(10)
2007-07-11
0
Toliau tęsiame straipsnių ciklą apie genetiškai modifikuotus organizmus. Tai paskutinė straipsnių dalis apie GMO. Tačiau tai nereiškia, jog mūsų portalas apie juos daugiau nerašys – tiesiog šis straipsnių ciklas skirtas supažindinti su GMO kiek plačiau, nei kad įprasta populiariojoje žiniasklaidoje. Tolesni tyrimai ir jų rezultatai bus publikuojami atskirais straipsniais. O šioje, baigiamojoje dalyje, tenka sunki tema apibendrinti prieš tai buvusius straipsnius ir paband...
(9)
2007-07-11
4
Kas yra GMO arba genetiškai modifikuoti augalai jau aptarėme pirmojoje straipsnio dalyje. Išnagrinėjus GMO gamybos procesą, paaiškėjo, jog šiuolaikinei genetinei inžinerijai dar labai daug trūksta žinių apie genuose vykstančius procesus, tad jie praktiškai nekontroliuojami. Dėl to susidariusios genų kombinacijos gali nulemti neprognozuojamas organizmo savybes – tiek laukiamas teigiamas, tiek ir nežinomas neigiamas. Tam nustatyti reikalingi kruopštūs, objektyvūs ir ilgala...
(4)
2007-07-11
1
GMO – dar neseniai tik kažkur vakarų pasaulyje skambėjęs trumpinys jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, jog iš karto sukėlė ginčus – reikia ar nereikia Lietuvai genetiškai modifikuotų organizmų. Kaip ir kiekviename ginče yra dvi nuomonės – pozityvi ir negatyvi. Kol kas laimi negatyvi ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų savo teritorijoje įvairių genetiškai modifikuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai dalyvauja išsakydama savo nuomone, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas tai yra tie GMO produktai ir kuo jie geri ar blogi. Šią trumpą, bet išsamią apžvalgą mes ir stengsimės padaryti kelių straipsnių cikle, kiek įmanoma nestodami nei į neigiamą, nei į teigiamą pusę. Kiekvienas sprendžia už save.
(5)
2007-07-11
0
Izraelio mokslininkai iš „Newe Yaar“ tyrimų centro sukūrė transgeninius pomidorus, kurių genomas buvo papildytas prieskoninio augalo citrininio baziliko (Ocimun basilicum) genu, koduojančiu fermentą geraniolsintazę. Šis fermentas atsakingas už aromato gamybą.
(0)
2007-07-10
1
Jau po pirmųjų kelionės kilometrų imi abejoti ar aplinkui vis dar realybė ar paslaptingas ir fantastinis Salvadoro Dali pasaulis - nėra jokių garsų, o ryški ir daug kartų atspindėta Saulės šviesa atrodo tokia materiali, kad norisi ją paliesti rankomis. Laikas ir erdvė tampa tokie abstraktūs, kaip ir horizonto tolumoje nurimusių ugnikalnių viršūnės. Šioje dykynėje apart nesibaigiančių druskos plotų nieko nėra, tačiau ta nebūtis kartu tokia reali, jog jos negali pam...
(0)
2007-07-10
1
JAV Merilendo universiteto profesorius Robertas Dūlingas su kolegomis atliko įvairių gyvūnų ausų vidinės struktūros tyrimus ir padarė gana įdomią išvadą apie dinozaurų klausą. Prieš 65 milijonus metų išnykę „baisieji driežai“ greičiausiai girdėjo tik žemus garsus, pavyzdžiui, kito dinozauro kojų keliamą dundesį. Tuo tarpu paukščių – dabartinių artimiausių dinozaurų palikuonių – čiulbesys bastūnams neegzistuotų.
(0)
2007-07-10
0
Mamutas (Mammuthus) – straubliniams priklausiusi žinduolių gentis, prisitaikiusi gyventi šaltame klimate. Pirmieji mamutai pasirodė paskutinio tarpledynmečio metu. Europoje mamutai išnyko baigiantis ledynmečiui, Sibire gyveno kiek ilgiau. Buvo paplitę beveik visame šiaurės pusrutulyje. Nors iš visų išmirusių dramblių mamutai ištyrinėti geriausiai, nes randama gana nemažai jų kaulų, tačiau vis dar nepavyko atsakyti į klausimą, kodėl jie išnyko.
