Pirmykštis žmogus (Apie gamtą | Mokslas)
.
(2)
2024-06-04
8
Senas posakis, teigiantis, kad kas tavęs nenužudo, tas tave sustiprina, gali būti teisingas.
(0)
2024-05-23
8
Neandertaliečiai buvo artimiausi mūsų giminaičiai – ir turėjo daug panašumų su anatomiškai šiuolaikiniais žmonėmis. Tačiau ar neandertaliečiai galėjo kalbėti? Keletas įrodymų rodo, kad taip. Tačiau norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia svarbu atskirti kalbėjimą nuo kalbos.
(0)
2024-05-18
3
Mokslininkai teigia, kad beveik 130 000 metų senumo lokio kaulas buvo tyčia išraižytas ir gali būti vienas seniausių neandertaliečių sukurtų meno kūrinių Eurazijoje.
(0)
2024-05-16
20
Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai, tūkstantmečius buvę genetiškai izoliuoti, turi unikalių genų, kurie padeda jiems kovoti su infekcijomis – o kai kurie iš šių genų yra kilę iš mūsų išnykusių žmonių pusbrolių denisoviečių.
(0)
2024-04-14
16
Bangoms palikdami Afriką, pirmieji Homo sapiens paliko mažai pėdsakų – kol po 20 000 metų vėl pasirodė Eurazijoje. Tad kur jie buvo dingę per tą laiką? Tyrime teigiama, kad tuo paslaptingu laikotarpiu H. sapiens gyveno Persijos plynaukštėje.
(0)
2024-04-12
5
JAV kariškiai Naujosios Meksikos oro pajėgų bazėje neseniai atkasė priešistorinės stovyklavietės liekanas, kurioje ankstyvieji amerikiečiai galėjo apsistoti prieš 8200 metų.
(0)
2024-04-05
9
Ilga žmogaus vaikystė yra tikra keistenybė. Joks kitas primatas tiek laiko negaišta laukdamas suaugusiojo amžiaus. Mūsų rūšies evoliucijos eigoje, kartu su akivaizdesniais fiziniais pokyčiais, vaikystė labai pailgėjo. Tradiciškai paleoantropologai į vaikus kreipdavo mažai dėmesio, tačiau dabar tai keičiasi. Per pastaruosius kelerius metus padaryta daug intriguojančių atradimų, kurie leidžia susidaryti vaizdą apie žmogaus vaikystę: kada išsiplėtė šis iš pažiūros neproduktyvus gyvenimo etapas, kodėl jis toks ilgas ir ką veikė priešistoriniai vaikai. Šie atradimai ne tik nušviečia kol kas dar tamsų žmogaus evoliucijos kampelį, bet ir atskleidžia, kodėl vaikystė yra tokia svarbi.
(0)
2024-03-31
11
Vienas svarbiausių momentų žmonijos istorijoje įvyko prieš 60 000–70 000 metų, kai dalis Homo sapiens paliko Afriką. Nepaisant didžiulės šios epochos reikšmės, stebėtinai mažai žinoma apie žmonių buvimo vietą prieš 70 000–45 000 metų – laikotarpį, kurio metu mūsų protėviai pirmą kartą žengė į platųjį pasaulį, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-03-14
14
Dar visai neseniai seniausi Europoje rasti įrankiai buvo 1,1-1,2 mln. metų senumo.
(0)
2024-03-13
16
Naujame tyrime mokslininkai skelbia radę įrodymų, kad neandertaliečiai plėšriųjų gyvūnų odas naudojo kaip drabužius. Tai pirmas kartas, kai mokslininkai rado įtikinamų tokio naudojimo įrodymų.
(0)
2024-03-11
20
Kai išgirstate žodį „neandertaliečiai“ – kas pirmiausia šauna į galvą? Jei tai „urvinio žmogaus“ tipo vyro atvaizdas – nieko nuostabaus. Greitai atlikus vaizdų paiešką, dažniausiai randami rezultatai, kuriuose vaizduojami neandertaliečiai vyrai – bet kaip dėl šios rūšies moterų? Ką žinome apie jas ir kaip jos gyveno?
(0)
2024-02-04
6
Galbūt šaltos stepės su didelėmis plėšriųjų gyvūnų bandomis buvo patrauklesnė aplinka šioms žmonių grupėms, nei manyta anksčiau.
(0)
2024-01-26
15
Archeologai Brazilijoje aptiko didelį kapinyną, kuriame yra daugiau kaip 40 skeletų ir tūkstančiai įkapių, palaidotų dar prieš 10 000 metų.
(3)
2024-01-25
11
Prieš dešimt tūkstantmečių būrelis paauglių dabartinėje Švedijoje kramtė ir spjaudė beržo dervos gabalėlius – panašiai kaip šiuolaikiniai vaikai kramto gumą. Tačiau šie senovės paaugliai nežinojo, kad vieną dieną mokslininkai išanalizuos jų išmestą kramtomąją gumą ir nustatys, kad jie valgė elnius, upėtakius, riešutus, dantimis apdirbo vilkų ir lapių kailius ir sirgo dantenų ligomis, rašo portalas iflscience.com.
