Tyrimai su gyvūnais (Apie gamtą | Mokslas)
.
(1)
2014-07-03
16
Būtinybė gauti maisto, pasitelkus vis įmantresnes priemones, daugiausia prisidėjo prie mūsų pirmtakų smegenų evoliucijos, skelbia „Medical News Today“.
(0)
2014-06-12
19
Jau seniai yra žinoma, kad šimpanzės pasižymi geresne trumpąja atmintimi nei žmonės, tačiau neseniai atlikto tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad šie primatai mus lenkia ir kitose srityse.
(0)
2014-06-10
16
Šių metų balandį JAV geologijos tarnybos biologai keturioms Aliaskos poliarinių lokių patelėms pritvirtino po kamerą ir radijo antkaklį. Toks eksperimentas atliktas pirmą kartą biologinių tyrimų istorijoje. Jis padeda bent akies krašteliu pažvelgti į nykstančių baltųjų meškų pasaulį: kaip jos bendrauja su potencialiais partneriais, migruoja ar sprendžia užšalusio maisto problemas.
(0)
2014-06-04
14
Naujajame tyrime Kalifonijos universiteto mokslininkai (JAV) ištrynė, o vėliau vėl suaktyvavo prisiminimus, simuliuodami neuronus specialiai tyrimui sukurtų žiurkių organizmuose su šviesos žybsniais, kurie, kaip rodė ansktesni tyrimai, gali sustiprinti arba susilpninti jungtis tarp smegenų ląstelių.
(30)
2014-06-03
29
Didžiosios Britanijos visuomenė pasibaisėjo prestižiniuose šalies universitetuose atliekamais bandymais su katėmis. Paaiškėjo, kad stengdamiesi geriau suprasti žmogaus kūno galimybes, mokslininkai katėms sukeldavo paralyžių, pašalindavo dalį kaukolės ir į jų smegenis, šonkaulius ir stuburą įmontuodavo elektrodų, skelbia dailymail.co.uk.
(0)
2014-05-30
43
Pasirodo, vaisinės musės nėra instinktų aklai vedini sutvėrimai. Tyrėjai priėjo išvados, kad jos irgi sugeba pagalvoti prieš kažką darydamos. Šiam procesui naudojama maždaug 200 neuronų grupė ir FoxP baltymas, nustatė mokslininkai.
(0)
2014-05-21
10
Nors aštuonkojų galūnės yra nusėtos siurbtukais, kurie gali prilipti prie beveik bet kokios medžiagos ir objekto, neatrodo, jog kada nors šiems gyvūnams tenka narplioti savo paties susipynusius čiuptuvus. Kaip jiems pavyksta to išvengti?
(0)
2014-05-05
0
Istoriškai medicinos ir biologijos tyrimai nuolat priklausė nuo graužikų, kurie tyrėjams teikė informacijos apie ląsteles ir organus, su graužikais buvo daromi ir elgsenos tyrimai. Todėl naujas mokslininkų atradimas, kad pelės bijo vyrų, o ne moterų, jų visiškai nedžiugina ir gali reikšti, jog daugelio tyrimų rezultatai galėjo būti iškraipyti, praneša „The Verge“.
(0)
2014-03-31
0
Skamba neįtikėtinai, tačiau interneto ryšiu šiais laikais jau aprūpinamos net karvės. Žinoma, nei išmaniojo telefono, nei planšetinio kompiuterio kanopiniai „netapšnoja“ – gyvuliams užsegami specialūs antkakliai.
(1)
2014-03-28
2
2013 metų rugpjūčio pabaigoje Denise Herzing plaukiojo Karibų jūroje. Pastaruosius 25 metus jos stebimas delfinų būrelis sukiojosi aplink jos laivą. Ir staiga ji išgirdo vieną iš delfinų tariant: „Sargasas“.
(3)
2014-01-20
0
Dauguma vyriškosios lyties žinduolių turi varpikaulius (lot. baculum). Nauji tyrimai parodė, kad vaisinguoju periodu pelių patelės dauginasi su keliai partneriais (pelių poligamija) ir daugiau palikuonių susilaukia tie patinėliai, kurių varpikaulis yra storesnis. Ši koreliacija rodo, kad lytinio organo morfologijai daugiausia įtakos turi seksualinė atranka.
(0)
2013-10-21
0
Džordžijos technologijų instituto (JAV) mechaninės inžinerijos ir biologijos profesoriaus Davido Hu postuluotas "Šlapinimosi dėsnis" skamba taip: beveik visi žinduoliai savo pūslę ištuština per maždaug tą patį laiko kiekį. Kitaip tariant, kas tu bebūtum –žmogus, dramblys ar karvė – nusišlapinimui prireiks vienodai laiko.
(7)
2013-09-16
2
Pamenate, kaip "Matricoje" Kinu Ryvso (Keanu Reeves) personažas Neo išsilenkdavo kulkų, o šios skriedavo sulėtintai? Panašiai vaizdą mato ir musės. Ir apskritai – kuo mažesnis gyvūnas ir kuo greitesnė jo medžiagų apykaita, tuo jam lėčiau... slenka laikas. Štai tokią išvadą netikėtai priėjo Dublino Trinity koledžo (Airija) mokslininkai.
(2)
2013-07-26
0
Mirtis dažnai asocijuojasi su juoda spalva. Tačiau panašu, kad mirties spalva gali būti mėlyna, rašo "NewScientist.com". Britų mokslininkams pirmąkart pavyko stebėti priešmirtinę cheminę reakciją mirštančio organizmo ląstelėse, kuri atrodo kaip kūnu per kelias iki mirties likusias valandas nuvilnijanti melsvo švytėjimo banga. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale "PLoS Biology".
(0)
2013-07-24
0
Nottingamo Trento universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų komanda sukūrė programą, padedančią 100 proc. atvejų identifikuoti skirtingus vilkų individus pagal jų staugimą.
