Mokslas ir gamta (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2024-05-06
5
Dauguma žmonių peršalimo ligomis serga bent kartą per metus – tad sezoninės slogos yra pagrindinė žmogaus gyvenimo dalis. Tačiau kada Homo sapiens istorijoje žmonės pirmą kartą pradėjo sirgti peršalimo ligomis?
(0)
2024-05-03
5
Dvidešimt antrojoje „Planeta ant delno“ dalyje, kartu su Vilniaus universiteto prof. Andrej Spiridonov pagalba gilinamės į dvi naujienas.
(0)
2024-05-02
3
Nors sakoma, kad negalima blogai kalbėti apie mirusiuosius (nors tiesą sakant, pilnas posakis teigia, kad apie juos reikia sakyti arba tiesą, arba nieko), nauja fiziologinė analizė parodė, kad dinozaurų karalius vis dėlto nebuvo toks protingas, kaip manyta iki šiol. Tai paneigia visai šviežią tyrimą, kuriame tiranozauro rekso smegenys ir neuronų sudėtis buvo prilyginta primatų smegenims ir neuronų sudėčiai.
(0)
2024-05-01
9
Saulei besileidžiant virš vandenyno Oregone (JAV) dangų nušvietė baugus žalias blyksnis, rašo „Daily Mail“.
(0)
2024-05-01
11
Kiekvienas išgyvenimo gamtoje mėgėjas tikriausiai nešiojasi su savimi ką nors, kuo galima įkurti ugnį. Tokiais pasirinktais įrankiais gali būti titnagas ir plienas. Ši įrankių pora – tai patikimas, ištisus šimtmečius žinomas būdas užkurti ugnį, turint šiek tiek įgūdžių.
(0)
2024-04-29
10
Jei milžiniška beveik trijų metrų ilgio priešistorinė lašiša jums dar neatrodo pakankamai baisi savaime – kaip dėl tokios, kuri dar turi panašias į šerno iltis? Remiantis nauju tyrimu, Oncorhynchus rastrosus turėjo būtent tokius dantis – nors žuvis tikriausiai maitinosi smulkiu planktonu.
(0)
2024-04-26
13
Mokslininkai išsiaiškino, kad naujai atrastas 98 metrų ilgio dinozauras, pavadintas induizmo dievo Šivos „naikintojo“ vardu, prieš daugiau nei 90 mln. metų kartu su kitais ilgakakliais „megatitanozaurais“ gyveno dabartinės Argentinos teritorijoje.
(0)
2024-04-25
7
Blizgantis aukso atspalvis, kuriuo spindi sutrūkinėjęs pirito gabalas, suteikia klaidingų iliuzijų apie uolieną, kuri toli gražu nėra tokia vertinga kaip tikras auksas – tačiau naujas tyrimas rodo, kad „kvailių auksas“ gali būti vertingesnis, nei manyta. Nustatyta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose paimtame pirito mėginyje yra stebėtinai daug cheminio elemento ličio (Li), kurio pasauliui labai reikia, norint sukelti baterijų revoliuciją.
(0)
2024-04-23
6
„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. pelkių, miškus atsodinę plantacijomis, todėl likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos. Tam, kad išlaikytume bent nykstančių buveinių likučius – reikalinga gamtotvarka“, – sako gamtininkas, gamtos fotografas Marius Čepulis.
(0)
2024-04-22
5
Dėl klimato kaitos į Antarktidos ledą kasmet galutinai susminga net 5 tūkst. meteoritų, todėl ypač svarbi informacija apie Saulės sistemą mokslininkams tampa neprieinama, įspėjama neseniai atlikto tyrimo išvadose.
(0)
2024-04-19
5
Mokslininkai nustatė, kad fosilijos, aptiktos Jungtinėje Karalystėje, Somerseto paplūdimyje, priklauso didžiausiam kada nors jūrose plaukiojusiam ropliui.
(0)
2024-04-16
5
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svarbu siekiant plėtoti švarios energijos naudojimo galimybes.
(0)
2024-04-15
9
Iš tikrųjų visi raganosiai yra vienaragiai – tik jie nėra balti ir stebuklingi, kaip pasakojama mituose. Ir šių galingų žvėrių stiprybę lemia ne vaivorykštės ir magija, o stambūs raumenys ir keratininiai kūno šarvai – bet tai vieninteliai vienaragiai, kuriuos turime. Ir viena išnykusi rūšis atitinkamai pavadinta: Sibiro vienaragiais, rašo „Popular Science“.
(0)
2024-04-15
9
Tokius gyvūnus kaip žiurkės ir šikšnosparniai dažnai laikome ligų platintojais ir stengiamės išvyti juos iš teritorijų aplink mus.
