Gyvūnų migracija (Apie gamtą | Mokslas)
.
(0)
2024-09-17
2
Vienas ypač pavojingas virusas jau kelerius metus atkakliai ir nepastebimai užkariauja pasaulį, mutuodamas į vis mirtinesnius ir agresyvesnius variantus. Dabar kyla grėsmė, kad jo aukomis gali tapti visi Antarktidos gyvūnai, kurie dar niekada nebuvo susidūrę su tokiu priešu.
(0)
2024-05-12
3
Gegužės 11 d. buvo minima Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Jos tikslas – globaliu mastu atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių ir jų buveinių apsaugos problemas. Dauguma Lietuvoje perinčių, tačiau šiltesniuose kraštuose žiemas leidžiančių paukščių jau sugrįžo ir džiugina mus savo pavasarinėmis giesmėmis.
(0)
2024-05-08
-1
Lietuvos miškuose gausėja stambiųjų gyvūnų. Nenuostabu, kad per pastaruosius septynerius metus beveik padvigubėjo ir susidūrimų su gyvūnais skaičius. Dar labiau riziką kelyje partrenkti stirną, elnią ar kitą gyvūną didina artėjantis gyvūnų migracijos pikas.
(0)
2024-05-06
3
Naujas tyrimas rodo, kad klimato kaita gali lemti didelio masto nuodingų gyvačių rūšių migraciją į naujus regionus ir tam nepasirengusias šalis. Mokslininkai prognozuoja, kad šylant klimatui daugiausiai nuodingų gyvačių rūšių iš kaimyninių šalių sulauks Nepalas, Nigeris, Namibija, Kinija ir Mianmaras.
(0)
2024-03-08
4
Kovo 10 d. laikoma 40-ies paukščių diena, kai iš žiemojimo vietų sugrįžta paukščiai. Buvo tikima, kad šią dieną vietiniai kaimo gyventojai jau gali savo aplinkoje pastebėti iki 40 paukščių rūšių. Taip pat ši diena kiekvienais metais žymi masinį paukščių sugrįžimą į Lietuvą. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą.
(0)
2023-09-20
-1
Ruduo pamažu įsibėgėja – orai vėsta, lauke vis anksčiau temsta. Šiuo metu taip pat gerokai išauga ir laukinių gyvūnų migracija, o prasidėjus rujai, pastarųjų elgesys pasikeičia kardinaliai – jie praranda atsargumą ir tampa nebe tokie baikštūs.
(0)
2023-08-25
4
Rugpjūčio 24-oji Lietuvoje minima kaip gandrų į šiltuosius kraštus išskridimo diena. Baigiantis vasarai, gandrai palieka savo lizdus Lietuvoje, kurių šiemet daugiau nei šimtą „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) perkėlė į paukščiams saugias vietas. Panašų skaičių lizdų sutvarkyti planuojama ir iki kitų metų kovo, kai paukščiai vėl sugrįš į Lietuvą.
(0)
2021-04-18
7
„Baltojo ryklio kavinė“ skamba kaip paplūdimyje įsikūrusi maitinimosi įstaiga su skaniu maistu – arba mėgiamas pakrantės miestelio restoranas, kuris populiarus ne tik tarp vietinių, bet ir turistų. Nors pasaulyje galbūt ir egzistuoja kavinė tokiu pavadinimu, šioji „Baltojo ryklio kavinė“ iš tiesų yra vieta Ramiajame vandenyne, kurioje mėgsta plaukioti didieji baltieji rykliai.
(0)
2020-12-03
2
Vakarų Palearktikoje, regione, kuriam priklauso ir Lietuvos gamta, ypač išraiškinga detalė – keturi metų laikai, pasižymintys skirtingu gyvųjų organizmų aktyvumu. Jam būdinga ir paukščių migracijos – pavasarį ir rudenį migruoja, skrenda ne tik mūsų paukščiai, bet didelės sparnuočių masės keliauja ir pro mus. Kai kurios jų ilgesniam laikui apsistoja, ilsisi, maitinasi, taigi – turi tiesioginius kontaktus su gamtine ir mūsų, žmonių aplinka.
(0)
2020-06-15
4
Pasirodo jau nuo senų laikų žinoma, kad vorai gali nukeliauti didelius atstumus skraidydami. Tą savo laiku buvo pastebėjęs garsusis gamtininkas ir evoliucijos teorijos tėvas Čarlzas Darvinas. Bet kaip didesni ir sunkesni vorai skrenda ne prasčiau už mažus ir lengvus? Kaip vorai pakyla net iki 4 km aukštį? Apie vorų aviaciją pasakojama naujame „Fizika prie kavos” epizode.
(0)
2020-06-10
2
Niekam ne paslaptis, kad pasaulinis atšilimas skatina daugybę gyvūnų visame pasaulyje palikti savo įprastinę gyvenamąjį vietą. Tačiau neseniai atlikta išsami analizė atskleidė, kad jūrinės gyvūnų rūšys šešis kartus greičiau nei žemės rūšys plūsta link ašigalių.
Skraidantys vorai - kaip šie gyvūnai keliauja oru, nors neturi sparnų? Ir kuo tai susiję su elektra?
(0)
2020-05-26
11
1832 metų spalio 31 dieną jaunas gamtininkas Charlesas Darwinas užlipo ant „HMS Beagle“ denio ir pastebėjo, kad laivą užėmė įsibrovėliai. Laive buvo pilna mažyčių raudonų, maždaug 1 milimetro pločio voriukų. Tačiau laivas buvo nutolęs nuo kranto per maždaug 100 kilometrų, todėl sutvėrimai greičiausiai atkeliavo iš Argentinos. C.Darwinas rašė, kad visos virvės buvo padengtos ir apraizgytos voratinkliais.
(1)
2020-05-11
14
Jungtinėms Valstijoms šiuo metu tenka dorotis ne tik su naujojo koronaviruso grėsme, bet ir su dar viena rimta problema – „širšėmis žudikėmis“, skelbia BBC.
(0)
2020-01-31
9
Lietuvos upėse ir ežeruose subrendę europiniai unguriai rudenį ir žiemos pradžioje išplaukia į įspūdingą kelionę per Atlanto vandenyną.
