Dingusi žemė? Skelbia aptikę pradingusios senovinės žemės pėdsakus

Tyrėjai „dingusias“ salas aptiko išanalizavę 650 metų senumo Gofo (Gough) salos žemėlapį, kuris dabar saugomas Oksfordo universitete. Dabar Kardigano įlanka vadinamoje vietovėje Velse žemėlapyje pavaizduotos dvi nebeegzistuojančios salos, žurnale „Atlantic Geoscience“ paskelbtame tyrime rašo bendraautoriai Simonas Haslettas ir Davisas Willisas.

Tikėtina, kad šios salos egzistavo XIV a., kai kartografas kūrė žemėlapį – ir buvo daug didesnės žemės, Velso mitologijoje žinomos kaip Cantre'r Gwaelod (arba Maes Gwyddno) likučiais. Dėl erozijos šią žemę, kaip teigiama, per kelis šimtmečius galiausiai prarijo vandenynas, rašo tyrėjai.

Tačiau, nors kai kurie tyrėjai mano, kad Gofo žemėlapis (kurį galima peržiūrėti ir internete) gali būti tvirtas šių mitinių salų egzistavimo įrodymas, ne visi sutinka su tokiomis išvadomis.

Dingusi žemė?

Pasak velsiečių mitų, nuskendusios Cantre'r Gwaelod žemės turėjo valdovą.

„Naujausiame [pastarųjų kelių šimtmečių] folklore Gwyddnas pristatomas kaip Cantre'r Gwaelod valdovas, o žemių užliejimas yra girto sargybinio Seithiennino aplaidumo rezultatas“, – rašo Velso Svonsio universiteto garbės mokslo daktaras ir inžinerijos profesorius S.Haslettas ir Oksfordo universiteto Jėzaus koledžo keltų kalbos profesorius D.Willisas.

Duetas taip pat ištyrė kitus ankstyvuosius šaltinius, kuriuose minimas Cantre'r Gwaelod – ir nustatė, kad senovės graikų istorikas Ptolemėjas (gyvenęs apie 100–170 m.) savo veikale „Geografija“ nurodė koordinates, iš kurių galima spręsti, kad Kardigano įlankos pakrantė buvo toliau į vakarus nei dabar, straipsnyje pažymi tyrėjai. Iš esmės Ptolemėjaus aprašymas leidžia manyti, kad Velso kranto linija per tūkstantmečius gerokai erodavo.

„Ptolemėjas pateikė koordinates, pagal kurias Ystwytho upės žiotys buvo toliau į vakarus nei dabar – ir jei jos teisingos, galima tikėtis, kad upė tekėjo per žemes, esančias į vakarus nuo dabartinės pakrantės“, – teigia S.Haslettas.

Komanda taip pat pažymėjo, kad Kardigano įlankos kranto linijos erozija tęsiasi ir šiandien, o kranto nuosėdos yra pakankamai minkštos – todėl vandenynas gali jas palaipsniui išgraužti.

Šeštajame amžiuje gyvenęs britų vienuolis Gildasas savo lotyniškame pamoksle „Apie Britanijos sugriovimą ir užkariavimą“ pažymėjo nerimstančią jūrą. Šiame pamoksle vienuolis aprašė, kaip netoli Kardigano įlankos gyvenantys žmonės atsidūrė tarp užkariautojų pajėgų ir neramios jūros.

„Barbarai mus varo į jūrą, o jūra meta mus atgal barbarams: taip mūsų laukia du keliai į mirtį: arba būsime nužudyti, arba nuskandinti“, – rašė Gildasas, aprašydamas sunkią konflikto užkluptų žmonių padėtį. S.Haslettas ir D.Willisas teigia, kad šiame rašte gali būti užfiksuotas laikas, kai dėl stichinės nelaimės – pavyzdžiui, audros ar cunamio – paaštrėjo erozijos problema ir staiga buvo užlieta nemažai žemės.

Tyrimai tęsiasi, ir ateityje gali būti rasta daugiau įrodymų apie šias prarastąsias žemes. „Planuojame atlikti geografinius tyrimus palei dabartinę Kardigano įlankos pakrantę – kad pamatytume, ar pavyks surinkti daugiau įrodymų apie pakrantės evoliuciją po ledynmečio“, – teigia S.Haslettas.

Ar salos yra mitinė Velso žemė?

Portalas „Live Science“ susisiekė su keliais su tyrimu nesusijusiais ekspertais – kad sužinotų jų nuomonę apie tyrimą. Kai kurie mokslininkai pritarė tyrimo rezultatams, kiti buvo nusiteikę skeptiškai.

Londono universiteto Istorinių tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Catherine Delano-Smith sakė, kad Gofo žemėlapis yra prastas šaltinis ieškant dingusių salų Kardigano įlankoje. „Gofo žemėlapiu negalima „įrodyti“, kad egzistuoja „dingusios“ salos“, – portalui sakė C.Delano-Smith. Tiesą sakant, žemėlapis rodo, kad tas, kas jį kūrė, prastai išmanė Velso geografiją, nes „Kardigano įlanka išvis neparodyta“, – teigia mokslininkė.

Tai ne vienintelė kartografo klaida. Gofo žemėlapyje pavaizduotos kelios salos prie Didžiosios Britanijos krantų – tačiau jos pavaizduotos netiksliai. „Pateiktos tik kelios salos, jos vaizduojamos neproporcingo dydžio grubiais apskritimais ir elipsėmis, savavališkai paskirsčius po visą Britanijos pakrantę“, – nurodo C.Delano-Smith.

Ir nors mokslininkė visiškai neatmetė galimybės, kad dvi tyrėjų minimos salos ir yra dingusios salos prie Velso, ji išliko skeptiška. „Gofo žemėlapiui nėra vietos geomorfologinėje diskusijoje apie pakrančių evoliuciją po ledynmečio“, – sakė C.Delano-Smith.

Kiti mokslininkai rezultatų tikslumą vertino optimistiškiau. „Kalbant apie Kardigano įlankos „dingusių“ salų tyrimą, visai manau, kad jis teisingas“, – sakė Australijos Saulėtosios pakrantės universiteto geografijos profesorius Patrickas Nunnas. Mokslininkas nurodė, kad savo knygoje „The Edge of Memory: Ancient Stories, Oral Tradition and the Post-Glacial World“ jis apskaičiavo, jog pasakojimai apie Cantre'r Gwaelod atsirado mažiausiai prieš 9000 metų.

Jorko universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius, Aplinkos ir geografijos katedros vedėjas Rolandas Gehrelsas radinius įvertino atsargiai, bet optimistiškai. „Sakyčiau, kad [straipsnio] išvados yra tikslios“, – sakė jis.

Parengta pagal „Live Science“.