Afrika skyla į du žemynus: gali atsirasti naujas vandenynas

Afrika lėtai, bet užtikrintai skyla į dvi dalis. Geologijoje tai yra itin ilgas procesas, kuris užtruks milijonus metų. Tačiau galiausiai dalis Rytų Afrikos atsiskirs nuo likusios žemyno dalies, o tarp šių dviejų sausumos masyvų greičiausiai atsiras naujas vandenynas.

Šis milžiniškas atsiskyrimas susijęs su Rytų Afrikos plyšių sistema (EARS) – vienu didžiausių plyšių pasaulyje, kuris tęsiasi žemyn tūkstančius kilometrų per kelias Afrikos šalis, įskaitant Etiopiją, Keniją, Kongo Demokratinę Respubliką, Ugandą, Ruandą, Burundį, Zambiją, Tanzaniją, Malavį ir Mozambiką.

Ši plyšių virtinė reiškia, kad Afrikos plokštė skyla į dvi plokštes – mažesnę Somalio plokštę ir didesnę Nubijos plokštę – kurios, kaip teigiama 2004 m. atliktame tyrime, itin lėtai tolsta viena nuo kitos.

Dar 2018 m. pasklido žinia apie Kenijoje atsiradusį įtrūkimą. Daugelis teigė, kad tai įrodymas, jog Afrika mūsų akyse lūžta į dvi dalis.

Dar po 5–10 mln. metų EARS pokyčiai gali lemti, kad pasaulis atrodys kardinaliai kitaip. Maždaug šiuo laikotarpiu greičiausiai pamatysime, kaip tarp Somalio plokštės ir Nubijos plokštės susiformuos naujas vandenynas. Didysis Afrikos žemynas neteks savo rytinės dalies, o didžiulė jūra atplėš Rytų Afriką.

Kad ir kaip keistai tai atrodytų, verta prisiminti, kad Žemės paviršius nuolat kinta – tiesiog tai vyksta taip lėtai, kad žmogiškoji patirtis negali to paaiškinti.