Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Galite manyti, kad tai vulkaninės veiklos arba geoterminių šaltinių produktas, bet taip nėra. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rytinėje Bathurst kyšulio pakrantėje Kanados šiaurės vakarų teritorijose, netoli nuo Arkties vandenyno, yra išties nuostabi ir labai siaubą kelianti vieta – Rūkančios kalvos (Smoking Hills), rašo „IFLScience“. Gali atrodyti, kad jos yra vulkaninės veiklos arba keistų geoterminių šaltinių, paslėptų giliai po Žemės paviršiumi, produktas, tačiau taip nėra. Tyrėjai pastebi, kad rūkstantis ir į pragarą panašus kraštovaizdis Žemėje iš tikrųjų yra tūkstančius metų trunkančios cheminės reakcijos rezultatas.
Dūmai susidaro dėl savaiminio naftingųjų skalūnų, esančių akmenuotuose uolienų sluoksniuose, užsidegimo. Dėl sieros mineralų, lignito (rusvoji anglis) ir oro sąveikos uolienų dalys nuolat griūva, rūksta ir formuojasi dūmai. Dėl šios reakcijos oras aplink Rūkančias kalvas prisipildo sieros dioksido, todėl aplinkinis oras tiesiogine prasme tampa toksiškas.
Be to, ši vieta taip pat nusėta rubino raudonumo vandens telkiniais, kuris yra siaubingai rūgštus ir turtingas sieros. Ir tai dar ne viskas. Tarsi bandant šią vietą padaryti dar pragariškesnę, dėl didelio sieros kiekio ji visada kvepia supuvusiais kiaušiniais. Kanados geologijos tarnybos mokslininko Steve'o Grasby, tyrinėjančio nuosėdinių uolienų geochemiją, teigimu, ši vieta iš tikrųjų yra kaip „pragaras Žemėje“. Žemė čia nepaprastai karšta ir tamsi, iš visur veržiasi dūmai, o garai skleidžia keistus garsus. O be viso to jauti dusinantį sieros vandenilio kvapą. Grasby teigimu, tyrėjams reikėjo visų jų apsauginių priemonių, kad galėtų ištirti vietą, kitaip jie būtų tiesiog susideginę akis ir gerklę. Jei prie Rūkančių kalvų priartėsite be specialios įrangos, greičiausiai mirsite akimirksniu. Ilgą laiką mokslininkai bandė išsiaiškinti, kiek laiko šios Kanados kalvos rūko. Tačiau mokslininkai mano, kad ši cheminė reakcija tikriausiai prasidėjo prieš 7000–10 000 metų, kai toje vietovėje traukėsi ledynai ir atidengė uolą. Pažymėtina, kad šios uolienos senovės čiabuvių tautų kultūroje buvo seniai žinomos, tačiau pirmą kartą jos buvo aprašytos tik 1826 metais britų tyrinėtojo Johno Franklino kelionės metu.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|