Mokslininkai sutrikę. Kažkas slypi Žemės gelmėse. Kalnų atsiradimą planetoje lemia ne tik tektoninės plokštės

Ne paslaptis, kad sudėtingos kalnų grandinės susidaro susidūrus Žemės tektoninėms plokštėms, kai dalis Žemės plutos stumiasi po paviršiumi, o kitos dalys, atvirkščiai, kyla į viršų. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad yra kažkas kita, rašo „Science Alert“.

Kalabrijos kalnuose pietų Italijoje atlikti lauko tyrimai rodo, kad kai kurios gilesnės mūsų planetos mantijos jėgos taip pat yra atsakingos už kai kurių kalnų grandinių susidarymą. Mokslininkai naudojo šį regioną kaip „geologinį magnetofoną“, leidžiantį analizuoti jo amžių ir cheminę uolienų sudėtį. Dėl to mokslininkai sugebėjo atkurti daugiau nei 30 milijonų metų kalnų iškilimo istoriją.

Analizė rodo, kad kai kuriais momentais šis pakilimas buvo labai lėtas ir sukūrė plokščias didelio aukščio sritis. Tačiau kitais atvejais procesas buvo greitas ir sudarydavo statesnius segmentus. Tačiau vienaip ar kitaip mokslininkai išsiaiškino, kad šis pakilimas neatitiko po kalnais esančių tektoninių plokščių skendimo greičio. Mokslininkai mano, kad šioje srityje Žemės plutos aktyvumas akivaizdžiai buvo antraeilis veiksnys.

Pasak tyrimo bendraautorio, geologo Šono Galleno, jis ir jo kolegos mano, kad mes tikrai iki galo nesuvokiame nuostabaus kalnų formavimosi proceso. Mokslininkai naudojo Žemės mantijos modeliavimą ir konvekcines sroves joje ir padarė išvadą, kad konvekcinė „ląstelė“ gali būti atsakinga už kalnų masyvų susidarymą šiame regione. Tokios „ląstelės“ atsiranda, kai šiluma iš planetos šerdies priverčia skystą magmą judėti ratu, o tai turi įtakos aukščiau esančiam tektoniniam aktyvumui.

Anot Halleno, regionas puikiai tinka tokiam tyrimui, nes tebėra geologiškai aktyvus, todėl dabartiniame kraštovaizdyje mokslininkai gali rasti užuominų apie regiono praeitį.

Tyrimo metu mokslininkai taikė skirtingus metodus ir priėjo prie išvados, kad konservatyvus požiūris į kalnų formavimąsi Pietų Italijoje tiesiog netinka. Atrodo, kad jėgos, kurios yra daug giliau Žemės sistemoje, yra atsakingos už kalnų masyvų susidarymą čia. Atkreipkite dėmesį, kad panašų elgesį tyrėjai jau pastebėjo modeliuose, tačiau niekada gamtoje – tai pirmas atvejis, kai stebimas panašus procesas.

Hallenas taip pat pažymi, kad ankstesni tyrimai jau parodė, kad kalnų masyvų formavimuisi, be tektoninio aktyvumo, įtakos turi daug įvairių veiksnių, įskaitant mikroorganizmų buvimą, oro sąlygas ir eroziją. Dabar į šį sąrašą įtrauktos jėgos, slypinčios giliai Žemės gelmėse.