Nustatytas tikrasis Jangdzės amžius

Nustatyta, kad trečia pagal ilgį pasaulyje Jangdzės upė, besitęsianti 6,3 tūkst. kilometrų, atsirado prieš 45 milijonus metų, teigiama žurnale „Geology“ paskelbtame tyrime.

Tuo metu ankstesni Kinijos Trijų tarpeklių srities, per kurią upė prasigraužė, nuosėdų tyrimai parodė, kad upei tėra maždaug 1 ar 2 mln. metų. Tačiau šios nuosėdos turėjo nusėsti gerokai vėliau nei Trys tarpekliai buvo išgraužti, teigiama tyrime.

Jei ankstesnė nuosėdų analizė būtų teisinga, tai reikštų, kad upė per uolienas prasigraužė labai greitai, o tam reikėtų labai daug įpjovų, teigė geologas ir tyrimo bendraautorius Alexanderis Densmore`as iš Anglijos Durhamo universiteto.

Naują tyrimą atlikę mokslininkai analizavo po Trijų tarpeklių užtvanka esančiame granite randamus mineralus. Šiame granite yra mineralo apatito, kurio grūdeliai turėjo vėsti, kai upė pro juos graužėsi. Išmatavę, kuomet uolienos atšalo iki tam tikros temperatūros, mokslininkai galėjo išmatuoti, kuomet tarpekliai pradėjo formuotis.

Ankstesnis bandymas nustatyti Trijų tarpeklių kilmę parodė, kad Jangdzės upė greičiausiai iš pradžių buvo keletas mažų upelių, tryškusių iš žemų kalnų centrinėje Kinijoje grandinės ir tekėjusių tiek į vakarus, tiek į rytus.

Šių upelių susiliejimas, o tai greičiausiai nutiko Trijų tarpeklių regione, davė pradžią daug didesnės, į rytus tekančios upės sistemos, vėliau tapusios Jangdzės upe, vystymuisi.

„Tas faktas, kad erozija sunaikino visus įrodymus iš senų laikų, kai upės dar nebuvo susilieję, upės amžiaus nustatymą ypač apsunkino. Kai tarpekliai buvo išgraužti, jie funkcionavo kaip skylė didžiulėje vonioje, o nuosėdos buvo išgraužtos ir nutekėjo į augančią Jangdzės upę ir Rytų Kinijos jūrą. Vėliau jos nusėdo rytų Kinijos žemumose“, – pasakojo A. Densmore`as.

Netoli tarpeklių paimti mėginiai parodė, kad vėsimas prasidėjo prieš 45 mln. metų, o toliau nuo jų paimtuose mėginiuose jokių vėsimo požymių neaptikta. Taigi, vėsimą turėjo sukelti tarpeklių graužimas, o ne vietinė erozija, tvirtinama tyrime.