„Lyg būti Veneroje“. Skelbiama saulėčiausia vieta Žemėje su stipriausia spinduliuote

Ispanija ir Graikija ir toliau išlieka populiariausiomis vasaros atostogų kryptimis, tačiau ieškantiems tikrai saulėtų atostogų geriau vykti į Čilę, rašo „DailyMail“.

Mokslininkai išsiaiškino, kad dykuma prie Čilės Andų yra saulėčiausia vieta Žemėje. Ultravioletinės (UV) spinduliuotės intensyvumas šioje vietoje yra toks didelis, kad pasivaikščiojimas Chajnantoro plynaukštėje beveik prilygsta trumpam pasivaikščiojimui Veneros paviršiumi.

Santjago universiteto mokslininkai atliko analizę Atakamos dykumoje, kuri yra 4800 metrų virš jūros lygio. Būtent ši vieta vadinama saulėčiausia vieta Žemėje, nes čia beveik nėra debesų.

Visgi, tai nėra pati geriausia vieta degintis. Vasarą vidutinė temperatūra čia retai viršija 4 laipsnius šilumos, nes šaltas vanduo iš Antarktidos patenka į netoliese esantį Ramiojo vandenyno regioną. Vidutinės SPF apsaugos nuo saulės priemonės tikriausiai neapsaugos nuo nudegimo, nes sąlygos yra per ekstremalios.

„Tiesą sakant, spinduliuotės intensyvumas šioje vietoje vasarą yra panašus į tai, ką gautumėte stovėdami Veneroje. Šioje konkrečioje vietoje UV lygis yra per aukštas“, – sako tyrimo autorius Raulis Cordero.

Mokslininkai penkerius metus rinko duomenis, kuriuos užfiksavo observatorija, įsikūrusi Chajnantoro plynaukštės šiaurės vakarinėje dalyje. Šios vietos aukštis yra 5418 m virš jūros lygio.

Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad šioje vietoje rekordinis ne tik ultravioletinės spinduliuotės lygis. Debesyse buvo pastebėtas toks reiškinys kaip „tiesioginė sklaida“, kuris sustiprina saulės šviesą.

Kitur Žemėje debesys yra pakankamai stori, tad jie užblokuoja ir atspindi dalį saulės šviesos atgal į kosmosą. Šis mechanizmas apsaugo žmones ir visą planetos gyvybę nuo žalingų saulės spindulių ir neleidžia per greitai ištirpti ledo sluoksniams. Tačiau Chajnantoro plynaukštėje debesys dažnai būna per ploni, todėl saulės spinduliai dar stipriau smogia Žemės paviršiui.

Todėl saulės spinduliuotė tokiomis retai debesuotomis dienomis gali būti daug didesnė nei be debesų. Panašūs debesys pasirodo pietiniame pusrutulyje sausio ir vasario mėnesiais, taip pat tokiose vietose kaip Himalajų plynaukštėje.

Šiuo atžvilgiu mokslininkai mano, kad plynaukštė gali tapti idealia vieta saulės elektrinėms statyti. Be to, ateityje šis regionas gali būti naudojamas kaip gyvenimo Veneroje simuliatorius.