Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Mokslininkai aptiko tūkstančius žemės drebėjimų Ilgojo slėnio (angl. Long Valley) kalderoje ir mano, kad jie gali būti „mirtino išsiveržimo pranašai“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ne paslaptis, kad Kalifornijoje yra ugnikalnis, galintis palaidoti Los Andželą po 900 metrų pelenų sluoksniu. Bloga žinia ta, kad šis supervulkanas rodo aktyvumo požymius, rašo „Daily Mail“. Kalifornijos technologijų instituto komanda pastaraisiais metais aptiko daugiau nei 2000 žemės drebėjimų supervulkano kalderoje. Naujame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė išsiaiškinti, ar šis seisminis aktyvumas yra artėjančios nelaimės požymis, ar drebėjimas iš tikrųjų rodo sumažėjusią didelio masto išsiveržimo riziką. Tyrimo metu mokslininkai sukūrė išsamius požeminius kalderos vaizdus ir nustatė, kad pastarojo meto seisminį aktyvumą sukelia skysčiai ir dujos, išsiskiriančios sričiai vėstant ir rimstant. Tyrimo autorius Zhongwen Zhang kartu su komanda nemano, kad regionas šiandien iš tikrųjų ruošiasi kitam supervulkano išsiveržimui, tačiau jis aušinimo proceso metu iš tikrųjų gali išleisti pakankamai skysčių ir dujų, kad sukeltų žemės drebėjimus ir nedidelius išsiveržimus.
Tyrėjai pažymi, kad 1980 metų gegužę šiame regione buvo užfiksuoti keturi žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 6 balus. Tačiau vaizdas parodė, kad ugnikalnio magmos kamerą dengia sustingęs kristalizuotos uolienos dangtis, susidaręs skystai magmai vėstant ir kietėjant. Ankstesni tyrimai parodė, kad prieš 767 000 metų šis ilgą laiką neaktyvus ugnikalnis buvo milžiniško išsiveržimo vieta, kuris į Žemės atmosferą išmetė 225 kilometrų ilgio vulkaninės medžiagos stulpą. Po šio išsiveržimo planeta buvo tiesiog nusiaubta. Tyrimo metu mokslininkai pažymėjo daugybę seismometrų visame Rytų Sieros regione ir daugiausia dėmesio skyrė seisminių matavimų registravimui procese, vadinamame paskirstytu akustiniu jutimu (DAS). Iš viso jiems pavyko kabeliais nutiesti beveik 100 kilometrų superugnikalnio kalderos, o tai leido padaryti reikiamas nuotraukas. Per 1,5 metų komanda sugebėjo užfiksuoti daugiau nei 2000 žemės drebėjimų.
Dauguma jų buvo tokie nereikšmingi, kad žmonės jų beveik nepajuto. Tada mokslininkai naudojo mašininį mokymąsi, kad apdorotų šiuos matavimus ir sukurtų bendrą kiekvieno požeminio smūgio vietos vaizdą. Pasak Ilgojo slėnio (angl. Long Valley) ekspertės Emily Montgomery-Brown, kuri nedalyvavo šiame tyrime, žemės drebėjimai supervulkano kalderoje iš tikrųjų prasidėjo dar 2011 m. Vėliau sekė dirvožemio deformacija – pakilo žemė, o drebėjimai liovėsi 2020 m. Nors šiandien Kalifornijoje nėra superugnikalnio išsiveržimo požymių, Montgomery-Brown perspėja, vis tiek negalima atmesti milžiniško išsiveržimo. Faktas yra tas, kad 2018 m. atliktas tyrimas parodė, jog daugiau nei 621 kvadratinis kilometras magmos slepiasi po supervulkano kalderos paviršiumi.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|