Slepiasi aiškiai matomoje vietoje. Po 155 milijonų metų pagaliau atrastas „dingęs“ žemynas (Video)

Pagalvokite apie Žemės žemynus kaip apie milžiniškas dėlionės dalis, kurios nuolat juda. Kartais jos susijungia ir sudaro superkontinentus, o kartais išsiskiria ir sudaro mažesnius žemynus. Vienas iš tokių mažų žemynų buvo Argolandas. Ilgą laiką geologai įtarė, kad Argolandas egzistuoja, tačiau nežinojo, kur jis dingo, rašo „IFLScience“.

Neseniai Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai nusprendė ištirti šią paslaptį. Jie tyrinėjo jūros dugną vietovėje, žinomoje kaip Argos bedugnės lyguma. Jis susidarė, kai Argolandas suskilo į dalis. Jų išvados rodo, kad žemynas nuslinko į šiaurės vakarus ir tikriausiai atsidūrė kažkur toje vietoje, kurią dabar vadiname Pietryčių Azija.

Tačiau prieš įsivaizduojant didžiulį prarastą žemyną, paslėptą po Pietryčių Azija, verta paminėti, kad taip nėra. Tiesą sakant, Argolandas pradėjo skilti į mažesnes dalis maždaug prieš 300 milijonų metų. Šis procesas sukūrė tai, ką tyrėjai humoristiškai vadina „argopelagu“, mažų žemyno fragmentų rinkiniu.

„Padėtis Pietryčių Azijoje labai skiriasi nuo Afrikos ir Pietų Amerikos, kur žemynas tvarkingai suskilo į dvi dalis. Argolandas suskilo į daugybę skirtingų fragmentų“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių Eldertas Advokaatas. Šie fragmentai dabar yra po Indonezijos ir Mianmaro dalimis ir per ilgą laiką pasiekė savo dabartinę vietą.

Tyrimas taip pat parodė, kad maždaug prieš 215 milijonų metų Argolando skilimas paspartėjo, todėl susidarė dar mažesni fragmentai. Dėl to mokslininkams buvo sunku sudėti galvosūkį.

„Mes tiesiogine prasme susidūrėme su informacijos salelėmis, todėl mūsų tyrimai užtruko taip ilgai. Mes praleidome septynerius metus dėliodami dėlionę“, - sako Advokaatas.

Kodėl tai mums svarbu? Suprasti, kaip žemynai, tokie kaip Argolandas, išsiskyrė, yra nepaprastai svarbu dėl įvairių priežasčių. Tai padeda suprasti, kaip laikui bėgant keitėsi biologinė įvairovė ir klimatas.

Ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį ieškant vertingų išteklių. Be to, tai padeda suprasti tokius procesus kaip kalnų formavimasis ir varomosios plokštės tektonikos jėgos, kurios veikia Žemės paviršių.

Juk Argolandas – ne vienintelis „prarastas“ žemynas, kuris buvo rastas. Mes matėme, kad tai atsitiko su Zelandija (tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos) ir Balkanatolija (dabartiniai Balkanai ir Anatolija). Kiekvienas atradimas suteikia naujų žinių apie Žemės istoriją ir padeda mums sudėti sudėtingą mūsų planetos praeities galvosūkį. Tai tarsi paslėpto skyriaus atidarymas mūsų pasaulio istorijoje ir liudija nuostabų darbą, kurį mokslininkai atlieka siekdami atskleisti paslaptis.