Ką su Sibiru padarys Kinija. Rusijos ekspertai pakraupę

Rusija pasiūlė Kinijai 32 mln. hektarų Sibiro. Rusijos bendrovės EPT ir Kinijos valstybinės korporacijos „China Chengtong“ susitarimas numato į Kiniją per 12 metų tiekti 70 mln. tonų rusiškų žemės ūkio produktų. Tai didžiuliai kiekiai grūdų ir kitų žemės ūkio kultūrų, kuriuos Rusija eksportuos į Dangaus imperiją, rašo leidinys argumenti.ru.

Leidinys vardija šios sutarties privalumus.

Šiandien Kinijoje smarkiai išaugęs vidaus grūdų suvartojimas, o grūdų tiekimas iš Rusijos bus naudingas labiau nei bet kada. Antra, Kinija galės diversifikuoti savo tiekimo šaltinius, taip sumažindama savo priklausomybę nuo vieno regiono. Ir trečia, tai leis Rusijai ir toliau plėtoti bendradarbiavimą su Pekinu bei suteiks galimybę stiprinti prekybinius ir ekonominius ryšius tarp RF ir Kinijos.

Tačiau rusai yra tiesiog pakraupę. Skelbia, ką su Sibiru padarys Kinija.

Pirma, toks didelio masto ūkininkavimas tokioje didžiulėje teritorijoje sukels dirvožemio degradaciją, negrįžtamai pakeis jo cheminę sudėtį ir kels grėsmę biologinei įvairovei šiuose regionuose.

Antra, grėsmė Rusijos maisto saugumui. Toks staigus grūdų eksporto apimčių padidėjimas greičiausiai sukels deficitą jos pačios vidaus rinkoje, o dėl to visoje grandinėje rusams brangs maistas. O tai jau gresia neramumais visuomenėje, nes šiandien infliacija muša visus rekordus, o net menkiausias paminėjimas, kad situacija ateityje gali pablogėti, gali sukelti socialinį sprogimą.

Trečia, Rusija taps ekonomiškai priklausoma. Sutelkus pagrindinį eksportą vienam pirkėjui, Rusija atsidurs itin pažeidžiamoje padėtyje dėl diplomatinių nesutarimų ir ekonominių sankcijų.

Ketvirta, susitarimo sudarymas taip pat gali turėti socialinių pasekmių, kaip minėta aukščiau. Ariamos žemės perskirstymas eksporto naudai sukels socialinį šių regionų gyventojų nepasitenkinimą, nes tai greičiausiai sukels darbo vietų praradimą ir produkcijos brangimą.

Penkta, nereikėtų pamiršti apie priklausomybę nuo klimato sąlygų. Bet kokie žemės ūkio augalai yra labai jautrūs oro sąlygoms, o tai reiškia, kad jei kažkas nutiks ne taip, bus prarastas derlius, o tai neleis Rusijai įvykdyti savo įsipareigojimų. O tai, savo ruožtu, suteiks Kinijai puikių svertų daryti spaudimą Maskvai. Galima, pavyzdžiui, reikalauti dar vienos nuolaidos dujoms, kurias Rusija Kinijai jau parduoda beveik už dyką.

Šešta, tikrai bus problemų su logistika. Toks didelis žemės ūkio produktų tiekimas pareikalaus didelių investicijų į kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, o dabartinėmis sunkiomis sąlygomis tai bus stiprus smūgis biudžetui.

Septinta, yra ilgalaikės ekonominės rizikos. 12 metų sutartis nustato fiksuotas kainas ir tiekimo apimtis. O sparčiai besikeičiančiomis rinkos sąlygomis gali susidaryti situacija, kai Rusijai bus pelningiau parduoti grūdus kitiems pirkėjams, tačiau to padaryti nepavyks, nes jos rankas ir kojas suriš sutarties sąlygos.

Beje, Kinija tokiu atveju turės puikią galimybę užsidirbti – tam Pekinui užteks tik dalį grūdų parduoti gerą kainą pasiūliusiems supirkėjams. Schemą iš esmės išbandė daugelis Rusijos partnerių, įskaitant Turkiją ir Kazachstaną.

Na, ir aštunta – konkurencija. Tokio įspūdingo kiekio grūdų eksportas į Kiniją gali sukelti konkurenciją su kitais stambiais eksportuotojais, o tai gali pasirodyti Rusijos Federacijai ilgainiui itin nenaudinga.