Mokslininkai atrado senovinį kraštovaizdį Žemės vietovėje, kuri „mažiau žinoma nei Marso paviršius“ (Foto)

Mokslininkai nuotolinio stebėjimo metodais sudarė 32 000 kvadratinių kilometrų sausumos žemėlapį – maždaug tokio dydžio, kaip Belgija. Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime teigiama, kad jie aptiko kraštovaizdį, kurį suformavo upės prieš žemynui susiformuojant Rytų Antarktidos ledo dangą – ir kuris kadaise galėjo būti panašus į dabartinio Šiaurės Velso kalvas ir slėnius.

Tyrėjai užsibrėžė tikslą parodyti ledo skydo istoriją ir jo raidą laikui bėgant, o supratimas, kaip žemė atrodė prieš pasislėpdama po užšalusiais sluoksniais, yra svarbus šios istorijos skyrius, teigia pagrindinis tyrimo autorius, Durhamo universiteto geografijos katedros profesorius Stewartas Jamiesonas.

„Po Rytų Antarktidos ledo skydu esanti žemė yra mažiau žinoma nei Marso paviršius, – sako jis. – Ir tai yra problema, nes šis kraštovaizdis lemia Antarktidos ledo tekėjimo būdą ir tai, kaip jis gali reaguoti į praeities, dabarties ir ateities klimato pokyčius“.

Kraštovaizdis yra ypač ypatingas dėl to, kad yra gerai išsilaikęs. Retai pasitaiko, kad po žemyniniu ledo skydu būtų palyginti nepakitęs kraštovaizdis – paprastai ledo judėjimas ardo ir šlifuoja reliktinį kraštovaizdį, pastebi mokslininkas.

Many millions of years ago Antarctica was covered not by ice but by forests and rivers. We reveal remnents of that ancient landscape hidden subglacially for all that time. @DurhamGeography @NCLPhysGeog @UTGeophysics @UniExeCornwall @sioglaciology https://t.co/XN51c5Rh5A

— Martin Siegert (@mjsiegert) October 24, 2023

Kas slypi po Antarktidos ledu

Supratimas, kodėl šis senovinis kraštovaizdis išliko beveik nepaliestas, galėtų padėti mokslininkams geriau prognozuoti būsimą Rytų Antarktidos ledo dangos, kurioje yra maždaug 60 metrų potencialaus jūros lygio pakilimo ekvivalentas, dinamiką planetai šylant.

Tyrimo duomenimis, Žemės klimatas artėja prie tokios temperatūros, kokia buvo tuo metu, kai šis kraštovaizdis tikriausiai atsirado prieš 34–14 mln. metų – t. y. nuo 3 iki 7 laipsnių Celsijaus aukštesnės nei dabar.

Rytų Antarktidos ledo danga pirmą kartą susiformavo maždaug prieš 34 mln. metų, tačiau vėliau jos dydis galėjo kisti, kartais atidengdamas po ja esančią žemę. S. Jamiesonas sako, kad kraštovaizdžio išlikimas reiškia, jog temperatūra ledo dangos pagrinde šiuose senovinio reljefo blokuose buvo itin žema ir stabili – nepaisant kai kurių tarpinių klimato atšilimo laikotarpių.

„Kitose vietovėse iš tikrųjų tikėjomės, kad tarp ledo ir dugno bus skysto vandens, kuris padeda nušlifuoti medžiagą. Mūsų vietovėje to nėra. Taigi tai iš dalies paaiškina, kaip kažkas galėjo išlikti taip ilgai“, – teigia mokslininkas.

Tyrėjų surinkti geofiziniai duomenys leido sužinoti, kas slypi po 2 km storio ledu.

„(Duomenys) veiksmingai matuoja labai mažus ledo viršaus formos pokyčius – ir iš esmės, kai į juos pažvelgiame ir nubraižome, atrodo, kad po ledo danga turi būti keletas tarpusavyje susijusių slėnių. Iš esmės matome to kraštovaizdžio vaiduoklišką atvaizdą iš viršaus“, – sako S. Jamiesonas.

Tyrėjų komanda nežino, kokie augalai ir gyvūnija kadaise galėjo gyventi šioje vietovėje, tačiau upių požymiai rodo, kad čia buvo tekančio vandens – todėl labai tikėtina, kad kraštovaizdis buvo apaugęs augmenija.

Parengta pagal CNN.