Pasaulio sodais žydintis Marzahn: unikalus Berlyno parkas, pritaikytas poilsiui ir pramogoms

Berlynas pagrįstai dar yra laikomas viena žaliausių Europos sostinių. Miesto gatvės apsodintos beveik puse milijono įvairiausių rūšių medžių, o parkų ir žaliųjų zonų skaičius, persiritęs per 2500 skaičių, vos besutelpa į 6400 ha plotą. Čionykščiai parkai ir žalieji plotai visada pilni lankytojų ir poilsiautojų. Viename iš miesto parkų įrengta unikali “Pasaulio sodų” kolekcija, pritaikyta poilsiui ir pramogoms.

Aštuoni už vieno kainą

Jei niekada neteko matyti tikro japoniško, kinų, Indonezijos ar Italijos sodo, ir į šias tolimas šalis nėra kaip nukeliauti, užtenka nukakti iki Berlyno ir apsilankyti “Pasaulio sodų parke” Vokietijos sostinės Marzahn rajone. Tai vienas jauniausių Berlyno parkų, per porą gyvavimo dešimtmečių tapęs svarbia miestiečių ir svečių atrakcija, talpinantis ne tik 8 skirtingus teminius sodus, bet ir daugybę kitų įdomių dalykų.

Kol jį surandi, pirma tenka pravažiuoti gerą gabalą Rytinio Berlyno, kurio architektūra ir planavimas mažai skiriasi nuo kokių Justiniškiu ar Šiaurės prospekto, o gal kurio nors Varšuvos ar Budapešto rajono. Bet peržengus parko vartus ir patekus į puikią augmenijos karalystę, kurią nejučiomis pradedi lygini su Londono Karališkuoju Kew /Kju/ parku, nuomonė iš karto pasikeičia. Tiesa, tam tikrų sąsajų su Anglija čia esama. Mat parko išdėstymas primena tradicinį anglišką landšaftą, o šį pavasarį Marzahn pirmą karta pripažintas ir apdovanotas britų įvertinimo ženklu-“Žalosios vėliavos” apdovanojimu.

Žaliasis ambasadorius

Tuometinės VDR teritorijoje įrengtas parkas pirmą kartą atvėrė vartus prieš gerą porą dešimtmečių, minint Berlyno miesto 750 metų jubiliejų. Tokia įspūdinga dovana miesto sodininkai pagerbė sostinę, o kita, per 100 ha dydžio planuoto naujoko misija buvo aplenkti ir nustelbti Vakarų Berlyno įžymųjį Britzer parką.

Bet sugriūdama Berlyno siena nulėmė visai kitokią Marzahn parko ateitį. Architektų Gottfried Funeck, Roswitha Schultz, Birgit Engelhardt pastangų dėka jis tapo pasaulio sodų kolekcija ir “žaliuoju tiltu” tarp skirtingų tautų ir kultūrų, sėkmingai dirbančiu miestų ir šalių kultūrinių mainų ambasadoriumi. Į svarbiausių Berlyno lankytinų vietų sąrašą įtrauktas parkas - vokiečių architektų, sodininkų ir kai kurių užsienio šalių atstovybių darnaus tarpusavio bendravimo pavyzdys.

Sodai-sodeliai

Prieš dešimtmetį padedant susigiminiavusiam su Berlynu Pekinui įkurtas didžiausias Europoje ir vienu gražiausių Vokietijoje laikomas kinų “Mėnulio sodas”, viso užimantis 2,7 ha ploto. Čia yra mini kinų siena, gausios harmoningai susodintų augalų kolekcijos, uolos, tiltai ir kalvos, tvenkinys ir tradiciniai statiniai, kas sutraukia tūkstančius lankytojų. Tradicinėje kinų kavinėje siūloma paskanauti originalių valgių ir išbandyti nesuskaičiuojamą kiekį arbatų, stebėti arbatos plikymo ir gėrimo ceremoniją, užsisakyti sau ir draugams gimtadienio šventę ar paminėti kokį kitą svarbų savo gyvenimo įvykį.

Po trejų metų pačiame sakurų sužydėjime atidarytas japonų “drauge tekančių vandenų” sodas. Jo kūrėjas ir krikštatėvis japonų dvasininkas ir parkų architektas Shunmyo Masuno įdėjo daug laiko ir meilės, norėdamas lanytojams perteikti svarbiausius filosofinius japonų sodo aspektus. Ši vieta sutraukia tiek lankytojų, kad norintiems patekti į 2.700 kv.m. dydžio sodą, tenka ir eilėje palaukti.

Tų pačių metų rudenį lankytojus pakvietė naujas palyginti nedidelis Indonezijos Balio salos “Trijų harmonijų” sodas, užėmęs apie 500 kv.m. parko teritorijos. Tai daugiausiai oranžerijose patalpintos šiam kraštui būdingos statinių-augalų kompozicijos, leidžiančios net ir vėsią dieną pasijusti tarsi tropikuose.

“Keturių srovių” rytietišką sodą suprojektavo landšafto architektas iš Maroko Kamel Louafi kartu su sodų istoriku Mohamed El Faiz.

Šiuo projektu norėta perteikti apibendintą Rytų sodo idėją. Vešlia kaštonų alėja atėjusį lankytoją pasitinka rezidencija, padabinta nenusakomo grožio ir įmantrumo maurų medžio raižiniais, melsvų raštų plytelių mozaika dekoruotomis sienomis ir patogiai pasieniais išmėtytomis tradicininėmis odinėmis pagalvėmis pavargusiam svečiui prisėsti. Iš pastato atsiveria puikus taisyklingo stačiakampio formos kiemas su fontanais ir gurgenančiais upeliukais, skulpūromis, būdingais augalais, apjuostas aukšta siena, saugančia šią grožio, harmonijos ir ramybės oazę nuo pašalinių. Sodų ir augalų priežiūra šiose šalyse anksčiau tradiciškai buvusi moterų priedermė.

Kitas- Pietų Korėjos “Seulo sodas” yra šios šalies sostinės dovana Berlynui.

Paciame parko kampe, tarsi šiltas ir spalvingas kontrastas, atsirėmęs į tipiškus standartinius 20 a. architektūros daugiabučius, įkurtas klasikinis itališkas renesanso sodas “Giardino della Bobolina”.Tai tarsi prabangios Toskanos vilos kiemo kopija. Klasikinės skulptūros, įrėmintos aštrų aromatą skleidžiančių buksmedžių linijų, ramiai čiurlenantis vanduo ir trykštantys fontanai bei aiškios sodo formos gerai perteikia tradicinį ankstyvąjį Europos sodų ir parkų kūrimo meną.

Dar vienas svarbus ir lankytojų mielai lankomas objektas- vokiečių botaniko, rašytojo ir filosofo Karl Foerster garbei prieš porą metų ikurtas daugiamečių augalų sodas. Čia lankytojai mėgsta ne tik pasivaikčioti, bet ir pasėdėti, pasvajoti, paskaityti knygą- taip kaip mėgo ir pats garsusis, beveik 100 metų gyvenęs botanikas, beje, teigęs, kad egzistuoja 7 metų laikai.

Šiek tiek vėliau, remiantis karališkųjų Hampton Court rūmų Didžiojoje Britanijoje labirinto kopija, iš daugiau kaip 1000 didelių kukmedžių pasodintas analogiškas Marzahn labirintas. Šalia iš plytelių sudėliota kito pasaulyje žymaus labirinto- prancūzų Chartres miesto katedros Cathédrale Notre-Dame kopija. Jais mielai klaidžioja ir vaikai, ir suaugę.