Baltijos jaunimo organizacijos prašo Danijos ministrų sustabdyti dirbtinės Lynetteholmo salos projektą: Baltijos jūrai kyla grėsmė (Video)

Lynetteholmas – tai dirbtinė sala, kurią planuojama įrengti  šalia Kopenhagos uosto – toks darinys, pasak mokslininkų, blokuos sūraus vandens patekimą į Baltijos jūrą. Dėl to gali kardinaliai kisti jūros bioįvairovė ir dar labiau suprastėti jos ekologinė būklė.

Danija kol kas ignoruoja net savo mokslininkų nuogąstavimus

Danijos Orhuso universiteto jūros ekologijos ir biochemijos profesorius Stiigas Markageris teigia, jog dirbtinė sala blokuos deguonimi prisotinto sūraus vandens patekimą į Baltijos jūrą per Eresundo sąsiaurį.

Dirbtinė sala taps kliūtimi, kuri, pasak profesoriaus, turės reikšmingų negrįžtamų ir neigiamų padarinių Baltijos jūrai, bei visoms šalims, kurių pakrantes ji skalauja.

„Šiuo metu Danijos vyriausybė ignoruoja ne tik mus, jaunus žmones, sunerimusius visuomenės narius, tačiau ir ekspertų, mokslininkų įžvalgas bei tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus. Mūsų bei mūsų vaikų ateitis, visos Baltijos jūros būklė – pavojuje. Baltijos jūros būklė jau ir taip kasdien prastėja – ir šiuo metu priimamas sprendimas, kuris gali dar labiau ją pabloginti. Ar norime tokios ateities? Kokia bus Baltijos jūra po 50-70 metų? Reikalaujame Danijos Vyriausybės konsultuotis su visomis šalimis, kurias paveiks šio projekto įgyvendinimas ir stabdyti Lynetteholmo projektą,“ – sakė Marenas Hoj Muff‘as, Danijos jaunimo žaliųjų judėjimo atstovas. Ši organizacija buvo viena iš daugelio, pasirašiusių laišką Danijos ministrams.

Savo laiškuose Danijos ministrams jaunimo organizacijos prašo įsteigti nepriklausomų jūros biologų bei ekologų tarptautinę darbo grupę, kuri išanalizuotų šio ir įvairių kitų Baltijos jūroje planuojamų projektų poveikį Baltijos jūros gyvūnijai, ekologinei būklei. Taip pat pateiktų išvadas dėl įvairių darbų Eresundo sąsiauryje poveikio jūroje gyvenančioms rūšims.

Iki tol Danijos ministrų prašoma laikinai sustabdyti Lynetteholmo projekto įgyvendinimą, konsultuotis su visomis šalimis (tarp jų ir Lietuva), kurios bus finansiškai ir aplinkosaugos požiūriu neigiamai paveiktos dėl šios dirbtinės salos atsiradimo. Aktyvistai cituoja pačių Danijos aukščiausių politikų žodžius, jog „Baltijos jūros šalių bendradarbiavimas yra būtinybė, ne tik siekiant apsaugoti jūrą, bet ir dirbant kartu dėl geresnės ateities.“

„Sumažėjus sūraus ir deguonies prisotinto vandens prietakai iš Šiaurės jūros į Baltijos jūrą, galimai dar labiau išsiplės bedeguonė („mirusi“) Baltijos jūros zona, kuri šiuo metu apima maždaug Lietuvos dydžio teritoriją. Mažėjant Baltijos jūros vandens druskingumui, sumažės jūrinių žuvų produktyvumas. Jau dabar Baltijos jūrinių verslinių žuvų (pvz. Baltijos menkės) populiacijos stipriai sumažėję dėl per daug intensyvios žvejybos ir maisto trūkumo. Sumažėjęs vandens maišymasis su Šiaurės jūra lems tai, kad teršalai ilgiau užsistovės Baltijos jūroje ir atitinkamai sumažės tikimybė, kad Baltijos jūra išsivalys su įtekėjusiu nauju sūriu vandeniu – situaciją aiškino Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondo direktorius.