Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Milžiniškas ledo luitas pradėjo judėti po 30 metų žiemos miego ir dabar plūduriuoja Pietų vandenyne, mokslininkams pavyko prie jo priartėti. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Didžiausias pasaulyje ledkalnis, žinomas kaip A23a, atsiskyrė nuo Filchnerio ledo šelfo dar 1986 m., bet tada užplaukė ant seklumos, kur pastaruosius 30 metų praleido nejudėdamas. Dar 2020 metais mokslininkai pastebėjo, kad milžiniškas ledo luitas „pabudo“, tačiau didžiausias ledkalnis Žemėje pradėjo judėti tik praėjusią savaitę, rašo „Daily Mail“. Milžiniško judančio ledo luito matmenys yra įspūdingi: jo plotas siekia 4000 kvadratinių kilometrų, o storis – apie 400 metrų.
Britų Antarkties tyrimo (BAS) mokslininkams pavyko užfiksuoti šį milžiną: tyrėjai nufilmavo, kaip didžiausias pasaulyje ledkalnis užtikrintai juda į Pietų vandenyną ir pajudėjo pirmą kartą per tris dešimtmečius. Anot komandos, nuostabią kadrą užfiksavo tyrimų laivas RRS „Sir David Attenborough“. Video matyti didžiulis ledo luitas, besitęsiantis toli už tyrimų laivo. Pasak BAS Poliarinio vandenyno mokslo vadovo dr. Andrew Meyerso, pasisekė, kad ledkalnio maršrutas iš Wedelio jūros buvo tiesiogiai suplanuotame tyrimo laivo kelyje. Be to, mokslininkams pasisekė, kad laive buvo tinkama komanda, todėl mokslininkai pasinaudojo puikia proga. Meyersas taip pat pažymi, kad jį ir jo kolegas sužavėjo neįtikėtinas ledkalnio dydis – jis tęsiasi tiek, kiek užmato akis. Laimei, mokslininkams pavyko ne tik nufilmuoti didžiausio pasaulyje ledkalnio judėjimą, bet ir paimti iš jo mėginius. Tyrimo autoriai tikisi, kad jų gauti mėginiai padės suprasti, kaip klimato kaita veikia Pietų vandenyną ir jame gyvenančius organizmus. Pasak biogeochemikės Lauros Taylor, mokslininkai jau žino, kad milžiniški ledo blokai gali aprūpinti maistinėmis medžiagomis vandenis, kuriais jie plaukia, ir sukurti klestinčias ekosistemas mažiau produktyviose vietovėse. Tuo pačiu metu mokslininkai vis dar nepranta atskirų ledkalnių svarbos, jų masto ir kilmės šiame procese. Kad tai išsiaiškintų, jis ir jo kolegos paėmė paviršinio vandens mėginius iš A23a, šalia ir priešais ledkalnio trasą. Mokslininkai tikisi, kad surinkti mėginiai leis nustatyti, kokia gyvybė vystosi aplink A23a, taip pat kaip milžiniški ledo luitai veikia anglies kiekį vandenyne ir jo pusiausvyrą su atmosfera. Spėjama, kad didžiausią ledkalnį pasaulyje Antarktidos žiedinė srovė nuneš į „ledkalnių alėją“. Tačiau mokslininkai vis dar nėra visiškai tikri, kuria kryptimi A23a judės toliau – parodys laikas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|